Išgirdę žodį "vėžys", visi nuščiūvame. Dauguma vėžio atvejų yra mirtina liga, tačiau kai kuriais atvejais ją galima visiškai išgydyti. Tačiau ji susijusi su dideliu paciento sergamumu. Pacientai patiria labai daug psichologinio streso. Mokslininkai daug laiko skiria moksliniams tyrimams, kad atrastų naujus ir veiksmingus gydymo būdus kovai su įvairių rūšių vėžiu.

Molekulinis vandenilis yra daug žadanti terapija, kuri gali iš esmės pakeisti vėžio gydymą.

Kas yra vėžys?

Vėžys atsiranda, kai organizmo ląstelės pradeda nekontroliuojamai daugintis. Šioms sparčiai besidalijančioms ląstelėms tiekiama daugiau kraujo. Todėl formuojasi naujos kraujagyslės, tai vadinama angiogeneze.

Kai vėžinės ląstelės pradeda atitrūkti nuo savo kilmės vietos ir plinta į kitus audinius, tai vadinama vėžio metastazėmis. Ji paprastai pasireiškia paskutinėse vėžio stadijose.

Priklausomai nuo kilmės audinio, yra įvairių vėžio rūšių, pavyzdžiui, krūties vėžys, storosios žarnos vėžys, plaučių vėžys, kaulų vėžys ir kt. Jie dar skirstomi pagal ląstelių tipą, pavyzdžiui, plokščialąstelinė karcinoma, adenokarcinoma ir kt.

Vėžio išsivystymą lemia įvairios priežastys. Vienos jų gali būti genetinės, pavyzdžiui, krūties vėžys, kitas gali sukelti aplinkos veiksniai, radiacija, virusai ar bakterijos, o kartais priežasčių rasti nepavyksta.

Vandenilio naudojimas vėžio gydymui

Daugumos vaistų nuo vėžio tikslas - įvairiais būdais sunaikinti vėžines ląsteles. Tačiau šie vaistai turi daug šalutinių poveikių, be to, jie gali sunaikinti ir sveikas ląsteles. Dėl šios priežasties daugelis pacientų nutraukia gydymą, o kai kurie net nusprendžia nebetęsti chemoterapijos. Labai reikia veiksmingo ir nebrangaus gydymo be šalutinio poveikio. Pažvelkime, kaip atsirado vandenilis.

Vandenilio poveikį vėžio gydymui mokslininkai atrado dar 1975 m., t. y. dar prieš pripažįstant vandenilį gydomosiomis dujomis (tai įvyko 2007 m.).

Šiame originaliame 1970-ųjų tyrime beplaukės pelės albinosės, sergančios plokščialąsteline odos karcinoma, dvi savaites buvo veikiamos vandenilio ir deguonies mišiniu. Mokslininkai nustatė, kad odos vėžys gerokai atsitraukė, ir pasiūlė hiperbarinę vandenilio terapiją naudoti ir kitiems vėžiniams susirgimams gydyti.

Tačiau šie tyrimai kelis dešimtmečius liko nepastebėti iki 2007 m., kai vienas japonų mokslininkas atrado antioksidacines vandenilio savybes ir pasiūlė jį naudoti kaip gydomąsias dujas. Nuo to laiko buvo atlikta šimtai šių nuostabių dujų mokslinių tyrimų, kurie padėjo atrasti naujų vandenilio savybių, pavyzdžiui, priešuždegiminių, antiapoptozinių ir antialerginių savybių.

Kaip vandenilis sukelia priešvėžinį poveikį?

Chen Y ir kt. duomenimis, vandenilis pasižymi priešvėžinėmis savybėmis. Manoma, kad taip yra dėl jo antioksidacinio poveikio, t. y. neutralizuojami laisvieji radikalai. Manoma, kad šie laisvieji deguonies radikalai yra žmogaus organizmo ligų priežastis. Vėžinės ląstelės išskiria šiuos laisvuosius radikalus, o kartais navikams šie laisvieji radikalai reikalingi kaip signalinės molekulės.

Kokie yra įrodymai, kad vandeniliu galima gydyti vėžį?

Mokslininkai sukūrė ląstelių kultūrą su vėžio ląstelėmis arba naudoja pelių modelius, kad patikrintų vandenilio veiksmingumą gydant vėžį.

Atlikę tyrimą su žmogaus liežuvio vėžio ląstelėmis, mokslininkai nustatė, kad vandenyje ištirpintas vandenilis gali selektyviai slopinti šių vėžio ląstelių augimą. Dėl to taip pat sumažėjo laisvųjų radikalų kiekis. Vandenilis laikomas nauju žmogaus liežuvio vėžio gydymo būdu.

Vandenilis taip pat buvo naudojamas gaubtinės žarnos vėžio ląstelių linijoms gydyti

Poveikis priklausė nuo dozės, veiksmingiausia buvo didesnė vandenilio koncentracija.

Vieno tyrimo metu vandeniliu buvo gydomos kelių tipų vėžio rūšys, įskaitant žmogaus plaučių adenokarcinomą, gimdos vėžį ir gimdos kaklelio vėžį. Yra įrodymų, kad vandenilis gali sustabdyti metastazes ir taip pagerinti išgyvenamumą.

Vandenilio turtingas fiziologinis tirpalas buvo duodamas pelėms, kurios sirgo radiacijos sukelta klubakaulio limfoma. Rezultatai parodė, kad gydymas vandeniliu gali sulėtinti vėžio augimą bei pailginti latentinį periodą.

Nustatyta, kad aktyvioji elektrolitinio redukuoto vandens sudedamoji dalis yra vandenilis. Buvo atlikta keletas jo veiksmingumo tyrimų.

Kraujagyslių endotelio augimo faktorius (VEGF) yra signalinė molekulė, atliekanti svarbų vaidmenį navikų angiogenezėje. Ląstelės yra veikiamos didesnio oksidacinio streso, o pridėjus elektrolitizuoto redukuoto vandens, VEGF gamyba sumažėjo. Manoma, kad tai vyksta veikiant genus. Sumažinus angiogenezę, galima sulėtinti naviko augimą.

Kai šis vanduo tiekiamas leukemijos ląstelėms, jis sukelia šių ląstelių apoptozę arba žūtį. Šį poveikį tarpininkauja mitochondrijos. Kadangi vandenilis yra mažos dujos, kurios gali pasklisti į bet kurią vietą, jis gali pasiekti mitochondrijas ir daryti poveikį.

Vandenilis kaip chemoterapijos šalutinį poveikį mažinanti priemonė

Vandenilis gali ne tik tiesiogiai veikti vėžines ląsteles, bet ir sumažinti šalutinį poveikį, kuris gali pasireikšti dėl chemoterapijos ir spinduliavimo.

Vėžio radioterapijos metu jonizuojančioji spinduliuotė dažnai pažeidžia normalius audinius, ypač plaučius, širdį ir kitus organus. Šį radiotoksinį poveikį daugiausia lemia hidroksido radikalų susidarymas. Keliuose tyrimuose vandenilis naudotas apsaugai nuo radiacinės žalos įvairiuose gyvūnų audiniuose, įskaitant odą, žarnyną, plaučius, širdį, smegenis, kaulų čiulpus, sėklides ir kitus audinius. Radiacija labiausiai pažeidžia kaulų čiulpus.

Nustatyta, kad vandenilis tokiose žmogaus ląstelėse pasižymi radioprotekciniu poveikiu. Tačiau vandenilis neturėjo įtakos priešvėžiniam radiacijos poveikiui.

Ar vandenilis yra saugus?

Vandenilis laikomas saugiu, kai vartojamas neviršijant rekomenduojamų dozių.

Kadangi vandenilis yra palyginti nebrangi terapija, jis gali būti naudojamas vėžio gydymui, siekiant tiesiogiai paveikti vėžines ląsteles ir sumažinti šalutinį poveikį, susijusį su vėžio gydymu.

Nuorodos

• Akio Kagawa, K.K., Masayuki Mizumoto, Yutaka Tagawa, Yoichi Masiko, Hydrogen Discharged from Palladium Base Hydrogen Storage Alloys on Cancer Cells (Vandenilio, išleisto iš paladžio pagrindo vandenilio saugojimo lydinių, poveikis vėžio ląstelėms). Materials Science Forum, 2012. 706: p. 520-525.
• Asada, R., et al, Antitumor effects of nano-bubble hydrogen-dissolved water are enhanced by coexistent platinos koloid and the combined hyperthermia with apoptosis-like cell death. Oncol Rep, 2010. 24(6): p. 1463-70.
• Chen, Y., et al, On the antitumor properties of biomedical magnesium metal. Journal of Materials Chemistry B, 2015. 3(5): p. 849-858.
• Dole, M., F. R. Wilson ir W. P. Fife, Hyperbaric hydrogen therapy: a possible treatment for cancer (Hiperbarinė vandenilio terapija: galimas vėžio gydymas). Science, 1975. 190(4210): p. 152-4.
• Jun, Y., et al, Suppression of invasion of cancer cells and angiogenesis by electrolyzed reduced water (Vėžio ląstelių invazijos ir angiogenezės slopinimas elektrolizuotu redukuotu vandeniu). In Vitro Cellular & Developmental Biology-Animal, 2004. 40: p. 79A-79A.
• Kinjo, T., et al, Suppressive effects of electrochemically reduced water on matrix metalloproteinase-2 activities and in vitro invasion of human fibrosarcoma HT1080 cells. Cytotechnology, 2012. 64(3): p. 357- 371.
• Komatsu, T., Katakura, Y., Teruya, K., Otsubo, K., Morisawa, S., & and S. Shirahata, Electrolyzed reduced water induces differentiation in K-562 human leukemia cells. Animal cell technology: Basic & applied aspects, 2003: p. 387-391.
• LEE, K.-J., et al, Anticancer Effect of Alkaline Reduced Water (Šarminio redukuoto vandens priešvėžinis poveikis). J Int Soc Life InfSci, 2004. 22(2): p. 302- 305.
• Matsushita, T., et al, Apsauginio vandenilio prisotinto vandens poveikio nuo cisplatinos sukelto nefrotoksiškumo žiurkėms tyrimas naudojant nuo deguonies kiekio kraujyje priklausomą magnetinio rezonanso tomografiją. Jpn J Radiol, 2011. 29(7): p. 503-12.
• Matsuzaki, M., et al, Mechanism of Cancer Cell Death Induced by Hydrogen Discharged from Palladium Base Hydrogen Storage Alloy (Vėžio ląstelių žūties mechanizmas, sukeltas vandenilio, išleisto iš paladžio pagrindo vandenilio saugojimo lydinio), in: Materials Science and Chemical Engineering 2013. p. 284-290.
• Motoishi, A., et al, Influence of Active Hydrogen Discharged from Palladium-Nickel Alloy Powder on Biological Cells (Aktyviojo vandenilio, išleisto iš paladžio ir nikelio lydinio miltelių, poveikis biologinėms ląstelėms). Advanced Materials Research, 2013. 669: p. 273-278.
• Nakanishi, K., et al, Growth suppression of HL60 and L6 cells by atomic hydrogen, in Animal Cell Technology: Basic & Applied Aspects, . 2010, Springer Netherlands. p. 323-325.
• Nakashima-Kamimura, N., et al, Molecular hydrogen alleviates nefrotoxicity induced by an anti-cancer.
• Vaisto cisplatinos, nesumažindamas priešvėžinio aktyvumo pelėms. Cancer ChemotherPharmacol, 2009.
• Nan, M., C. Yangmei ir Y. Bangcheng, Magnio metalas - potenciali biomedžiaga, pasižyminti savybėmis prieš kaulų vėžį. J Biomed Mater Res A, 2014. 102(8): p. 2644-51.
• Nishikawa, H., et al, Suppression of two-stage cell transformation by electrolyzed reduced water containing platinum nanoparticles (Dviejų pakopų ląstelių transformacijos slopinimas elektrolizuotu redukuotu vandeniu, kuriame yra platinos nanodalelių), in: Animal Cell Technology: Basic & Applied Aspects. 2006, Springer Netherlands. p. 113-119.