Įvadas į aflatoksinų ir dažnio terapiją
Aflatoksinai yra toksiškos medžiagos, kurias gamina tam tikros pelėsių rūšys, ypač Aspergillus flavus ir Aspergillus parasiticus.
Šie mikotoksinai visame pasaulyje žinomi kaip svarbūs maisto produktų ir gyvūnų pašarų teršalai.
Jie buvo aptikti 1960 m. pradžioje, kai pirmą kartą buvo nustatyti žemės riešutuose ir dėl to kilo masinis gyvūnų apsinuodijimo protrūkis.
Apibrėžimas ir savybės
Aflatoksinai priklauso cheminių medžiagų, vadinamų mikotoksinais, grupei.
Šie junginiai yra ne tik atsparūs karščiui, bet ir chemiškai stabilūs, todėl juos sunku pašalinti iš užteršto maisto.
Yra įvairių aflatoksinų rūšių, iš kurių svarbiausi yra aflatoksinai B1, B2, G1 ir G2.
Iš jų aflatoksinas B1 yra labiausiai paplitęs ir toksiškiausias.
Infekcija ir plitimas
Aflatoksinais dažniausiai užsikrečiama vartojant užkrėstus maisto produktus.
Dažniausiai užsikrečiama riešutais, kukurūzais, ryžiais ir prieskoniais.
Tačiau gyvūninės kilmės produktai, pavyzdžiui, pienas ir mėsa, taip pat gali būti paveikti vartojant užkrėstus pašarus.
Aflatoksinų plitimą skatina šiltos ir drėgnos sąlygos, pavyzdžiui, tropiniuose ir subtropiniuose regionuose.
Reikšmė sveikatai
Aflatoksinai yra labai pavojingi žmonėms.
Jų patekimas į organizmą gali sukelti ūmių ir lėtinių sveikatos sutrikimų.
Ūmus apsinuodijimas, dar vadinamas aflatoksikoze, gali sukelti kepenų pažeidimus, o blogiausiu atveju - mirtį.
Lėtinis poveikis susijęs su padidėjusia kepenų vėžio ir kitų sunkių ligų rizika .
Tarptautinė vėžio tyrimų agentūra (IARC) aflatoksiną B1 priskyrė prie kancerogeninių medžiagų žmonėms.
Ateinančiuose skyriuose gilinsimės į aflatoksinų šaltinius ir paplitimą, su jais susijusią riziką sveikatai ir šių pavojingų medžiagų aptikimo bei reguliavimo metodus.
Aflatoksinų šaltiniai ir paplitimas
Aflatoksinai aptinkami įvairiuose maisto produktuose ir yra pasaulinė problema, ypač besivystančiose ir naujai industrializuotose šalyse.
Pagrindiniai aflatoksinų taršos šaltiniai yra žemės ūkio produktai, užkrėsti Aspergillus flavus ir Aspergillus parasiticus rūšių pelėsiais.
Šie pelėsiai ypač gerai veisiasi šilto ir drėgno klimato sąlygomis, o tai sudaro palankias sąlygas taršai tropiniuose ir subtropiniuose regionuose.
Dažniausiai užkrėsti maisto produktai
Dažniausiai užsikrečiama riešutais, ypač žemės riešutais ir pistacijomis, taip pat grūdais, pavyzdžiui, kukurūzais ir ryžiais.
Dėl savo maistinių medžiagų sudėties ir laikymo sąlygų šie produktai yra ideali terpė pelėsiniams grybams augti.
Maisto ir žemės ūkio organizacijos (MŽŪO) duomenimis, aflatoksinai pažeidžia iki 25 % pasaulinio derliaus, o tai turi didelį ekonominį poveikį.
Prieskoniai, ypač paprikos ir pipirai, taip pat dažnai pažeidžiami aflatoksinų.
Šių produktų džiovinimo ir sandėliavimo procesas gali skatinti Aspergillus pelėsių augimą.
Gyvūniniai produktai, pavyzdžiui, pienas ir mėsa, gali būti užteršti netiesiogiai, jei gyvūnai suvalgo užterštus pašarus.
Tyrimai rodo, kad aflatoksinas M1, aflatoksino B1 metabolitas, gali būti aptinkamas pieninių karvių, kurios valgė užterštą pašarą, piene.
Aplinkos veiksniai ir laikymo sąlygos
Aflatoksinų plitimui įtakos turi įvairūs aplinkos veiksniai.
Aukšta temperatūra ir drėgmė sudaro optimalias sąlygas Aspergillus pelėsiams augti.
Netinkamas laikymas, pavyzdžiui, netinkamas vėdinimas ir didelė drėgmė, taip pat gali sudaryti palankias sąlygas aflatoksinams susidaryti.
Pretorijos universiteto atliktas tyrimas rodo, kad tinkamas produktų džiovinimas ir laikymas lemiamai prisideda prie užteršimo rizikos sumažinimo.
Žinios apie aflatoksinų atsiradimo šaltinius ir paplitimą yra labai svarbios siekiant sukurti veiksmingas prevencijos ir kontrolės priemones.
Kituose skyriuose nagrinėsime su aflatoksinų poveikiu sveikatai susijusią riziką ir šių pavojingų medžiagų aptikimo bei reguliavimo metodus.
Rizika sveikatai, susijusi su aflatoksinų poveikiu
Rizika sveikatai, susijusi su aflatoksinų poveikiu, yra didelė ir įvairi.
Šie toksiški junginiai gali sukelti tiek ūmių, tiek lėtinių sveikatos sutrikimų, kurie priklauso nuo poveikio dozės ir trukmės.
Ūminė rizika sveikatai
Ūminė aflatoksikozė pasireiškia, kai žmogus per trumpą laiką suvartoja didelę aflatoksinų dozę.
Simptomai: pykinimas, vėmimas, pilvo skausmas ir galvos svaigimas. Sunkiais atvejais gali pasireikšti ūmus kepenų pažeidimas, gelta ir net mirtis.
Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) tyrimo duomenimis, ūmių aflatoksikozės protrūkių užfiksuota tokiose šalyse kaip Kenija ir Indija, kur plačiai paplitusios nesaugios laikymo sąlygos ir nepakankama maisto produktų stebėsena.
Lėtinis pavojus sveikatai
Lėtinis aflatoksinų poveikis, net ir esant mažam jų kiekiui, kelia didelį pavojų sveikatai.
Ilgalaikis jų vartojimas gali sukelti sunkius kepenų pažeidimus ir labai padidinti kepenų vėžio riziką.
Tarptautinė vėžio tyrimų agentūra (IARC) aflatoksiną B1 priskiria 1 grupės kancerogenams, o tai reiškia, kad jis yra kancerogeniškas žmonėms .
JAV Nacionalinio sveikatos instituto (NIH) atliktas tyrimas rodo, kad lėtinis aflatoksino poveikis taip pat gali susilpninti imuninę sistemą ir padidinti jautrumą infekcinėms ligoms.
Poveikis vaikams ir nėščioms moterims
Ypač didelė rizika kyla vaikams ir nėščioms moterims.
Vaikai, kurie gauna aflatoksinų, gali patirti augimo sulėtėjimą ir raidos sutrikimų.
Ganoje atliktas tyrimas parodė, kad vaikai, kurių organizme buvo daug aflatoksinų, augo gerokai lėčiau .
Nėščioms moterims kyla pavojus, kad aflatoksinai gali pakenkti vaisiui ir sukelti persileidimus arba apsigimimus. Dėl su aflatoksinų poveikiu susijusios rizikos sveikatai būtina griežtai stebėti ir kontroliuoti.
Kituose skyriuose aptarsime šių pavojingų medžiagų aptikimo ir reguliavimo metodus, taip pat užterštumo prevencijos ir mažinimo strategijas.
Aflatoksinų aptikimas ir matavimas maisto produktuose
Aflatoksinų aptikimas ir matavimas maiste yra labai svarbus žingsnis užtikrinant maisto saugą.
Yra įvairių analitinių metodų, kuriais galima tiksliai nustatyti ir kiekybiškai įvertinti užterštumą aflatoksinais.
Šie metodai labai svarbūs siekiant patikrinti, ar laikomasi teisės aktuose nustatytų ribų, ir sumažinti pavojų sveikatai.
Analitiniai metodai
Labiausiai paplitę aflatoksinų analizės metodai yra didelio efektyvumo skysčių chromatografija (HPLC) ir fermentinė imunosorbcinė analizė (ELISA).
HPLC metodas pasižymi dideliu tikslumu ir jautrumu.
Juo galima atskirti ir identifikuoti skirtingus aflatoksinų tipus, įskaitant aflatoksinus B1, B2, G1 ir G2.
Europos maisto saugos tarnybos (EFSA) atliktame tyrime pabrėžiamas HPLC patikimumas nustatant aflatoksinus riešutuose ir grūduose. ELISA tyrimai yra pigesnė ir greitesnė HPLC alternatyva.
Šiuose tyrimuose specifinių aflatoksinų aptikimui naudojami antikūnai.
JAV Maisto ir vaistų administracijos (FDA) atlikto tyrimo duomenimis, ELISA testai ypač naudingi stebint didelį kiekį mėginių per trumpą laiką.
Mobilieji ir nešiojamieji prietaisai
Be laboratorinių metodų, vis svarbesni tampa mobilieji ir nešiojamieji aflatoksinų nustatymo prietaisai.
Šie prietaisai leidžia greitai atlikti analizę vietoje, o tai ypač naudinga vykdant žemės ūkio veiklą ir maisto kontrolę.
Vienas iš pavyzdžių - šoninio srauto imunoanalizė, kurios rezultatai gaunami vos per kelias minutes ir kuriai nereikia didelės laboratorinės įrangos.
Patvirtinimas ir kokybės užtikrinimas
Norint užtikrinti tikslius ir patikimus rezultatus, labai svarbu patvirtinti analizės metodus.
Tarptautiniuose standartuose, pavyzdžiui, ISO 17025, nustatyti reikalavimai tyrimų laboratorijoms, kad būtų užtikrinta tyrimų rezultatų kokybė ir nuoseklumas.
Tarptautinės standartizacijos organizacijos (ISO) atliktame tyrime pabrėžiama metodinio patvirtinimo ir reguliaraus prietaisų kalibravimo svarba.
Tikslus aflatoksinų aptikimas ir matavimas maisto produktuose yra veiksmingų stebėsenos ir kontrolės priemonių pagrindas.
Kitame skyriuje išsamiau apžvelgsime Vokietijoje galiojančius reguliavimo standartus ir gaires.
Vokietijos reguliavimo standartai ir gairės
Vokietijoje galioja griežti aflatoksinų maisto produktuose kontrolės reguliavimo standartai ir gairės.
Šios priemonės labai svarbios siekiant apsaugoti visuomenės sveikatą ir sumažinti maisto užterštumą.
Teisinės ribos
Teisinis aflatoksinų kontrolės maiste pagrindas nustatytas Europos Sąjungos reglamente (EB) Nr. 1881/2006.
Šiame reglamente apibrėžiami didžiausi leistini aflatoksinų kiekiai įvairių kategorijų maisto produktuose.
Pavyzdžiui, tiesioginiam vartojimui skirtuose žemės riešutuose aflatoksino B1 ribinė vertė yra 2 μg/kg. Aflatoksinų B1, B2, G1 ir G2 sumos ribinė vertė yra 4 μg/kg.
Stebėsenos programos
Užterštumo aflatoksinais stebėseną reguliariai vykdo federalinių žemių maisto kontrolės institucijos.
Šios institucijos ima mėginius iš mažmenininkų ir importuotojų ir juos tiria dėl aflatoksinų.
Federalinės vartotojų apsaugos ir maisto saugos tarnybos (BVL) teigimu, šių stebėsenos programų rezultatai turi lemiamą reikšmę vertinant maisto saugą ir inicijuojant priemones, jei viršijamos ribinės vertės.
Importo kontrolė
Ypatingas dėmesys taip pat skiriamas importo iš trečiųjų šalių, ypač iš regionų, kuriuose yra didelė aflatoksinų taršos rizika, kontrolei.
Tokie produktai kaip riešutai, prieskoniai ir džiovinti vaisiai yra griežtai kontroliuojami.
Šios kontrolės metu tikrinami dokumentai, atliekami fiziniai patikrinimai ir laboratoriniai tyrimai.
Priemonės, jei viršijami leistini kiekiai
Jei viršijamos aflatoksinų koncentracijos ribos, maisto įmonės privalo nedelsdamos imtis veiksmų.
Šios priemonės gali apimti paveiktų produktų atšaukimą, pašalinimą iš rinkos ir vartotojų informavimą.
Šių priemonių laikymąsi stebi ir užtikrina kompetentingos institucijos.
Moksliniai tyrimai ir tolesnė plėtra
Siekdama dar labiau sumažinti užteršimo riziką, Vokietijos vyriausybė skatina kovos su aflatoksinais mokslinius tyrimus.
Tokiais projektais, kaip "MycoSafe-South", siekiama sukurti naujoviškus metodus, kaip sumažinti mikotoksinų kiekį maisto produktuose ir gyvūnų pašaruose ir pagerinti saugą visoje maisto grandinėje. Griežti reguliavimo standartai ir nuolatinės stebėsenos priemonės Vokietijoje atlieka pagrindinį vaidmenį mažinant aflatoksinų poveikį visuomenei ir užtikrinant maisto saugą.
Užterštumo aflatoksinais prevencijos ir mažinimo strategijos
Užterštumo aflatoksinais kontrolė ir prevencija yra labai svarbi siekiant užtikrinti maisto saugą ir sumažinti riziką sveikatai. Siekiant sumažinti užterštumą visoje maisto grandinėje, galima veiksmingai taikyti įvairias strategijas.
gera žemės ūkio praktika
Esminis žingsnis mažinant aflatoksinų kiekį prasideda lauke.
Geros žemės ūkio praktikos (GAP) įgyvendinimas apima atsparių augalų veislių parinkimą, tinkamą sėjomainą ir biologinės kontrolės priemonių, pavyzdžiui, pelėsinių grybų antagonistų, kurie stabdo Aspergillus rūšių augimą, naudojimą.
Maisto ir žemės ūkio organizacijos (FAO) atliktas tyrimas rodo, kad taikant GAP užterštumą aflatoksinais galima sumažinti iki 80 %.
optimalios derliaus nuėmimo ir laikymo sąlygos
po derliaus nuėmimo labai svarbu tinkamai išdžiovinti ir laikyti produktus.
Kad nesusidarytų pelėsių, drėgmė turėtų būti kuo mažesnė. Mechaninis džiovinimas ir vėdinimo sistemų naudojimas padeda išlaikyti mažą drėgmę sandėliuose.
Remiantis Pretorijos universiteto atlikto tyrimo duomenimis , palaikant optimalias sandėliavimo sąlygas galima gerokai sumažinti užterštumo lygį.
Biologinės ir cheminės intervencijos
Biologiniai metodai, pavyzdžiui, netoksiškų Aspergillus padermių, kurios veikia kaip toksiškų padermių konkurentai, naudojimas, yra perspektyvūs.
Cheminis apdorojimas, pavyzdžiui, ozono ar organinių rūgščių naudojimas, taip pat gali slopinti pelėsių augimą ir aflatoksinų gamybą.
Tarptautinio tropinės žemdirbystės instituto (IITA) atliktame tyrime pabrėžiamas šių metodų veiksmingumas.
Stebėsena ir mokymas
Reguliari ūkininkų ir maisto produktų gamintojų stebėsena ir mokymas yra labai svarbūs prevencijos elementai.
Per mokymus maisto grandinės dalyviai gali būti informuojami apie aflatoksinų keliamą riziką ir prevencijos metodus. tokios programos kaip "MycoSafe-South" remia ūkininkus rizikos zonose, organizuodamos mokymus ir teikdamos techninę pagalbą.
Vartotojų švietimas
Galiausiai svarbus vaidmuo tenka ir vartotojų švietimui.
Informuoti vartotojai, pirkdami sertifikuotus ir patikrintus produktus, gali prisidėti prie aflatoksinų taršos mažinimo.
Kampanijos ir informavimo programos gali padėti didinti informuotumą apie aflatoksinų keliamą pavojų. Šių strategijų derinys gali veiksmingai sumažinti aflatoksinų poveikį, o tai padės užtikrinti saugesnį maisto tiekimą ir geresnius sveikatos rodiklius.
Bibliografija:
https://flexikon.doccheck.com/de/Aflatoxin
https://de.wikipedia.org/wiki/Aflatoxine
https:// www.laves.niedersachsen.de/startseite/lebensmittel/ruckstande_verunreingungen/ aflatoksinų kiekis įvairiuose maisto produktuose-134526.html
https://www.lgl.bayern.de/ food/chemistry/mould toxins/aflatoxins/index.htm
https://www.ages.at/mensch/ ernaehrung-lebensmittel/rueckstaende-kontaminanten-von-a-bis-z/aflatoksinas
https:// www.efsa.europa.eu/de/topics/topic/aflatoxins-food
https://utopia.de/ratgeber/aflatoxin-wiedas- grybeliniai-nuodai-maiste-gauti/
https://www.knauer.net/de/Lebensmittelanalyse-mit-HPLC/ mikotoksinų ir aflatoksinų analizė
Susipažinkite dabar
Būdami nariais gausite daugiau informacijos ir dažnesnių pranešimų šia tema! Prisijunkite čia!
