Bacillus anthracis yra palyginti didelė, nejudri, lazdelės formos, gramteigiama, fakultatyviai anaerobinė bakterija, sukelianti vadinamąją juodligę.

Juodligė - tai kanopinių gyvūnų, pavyzdžiui, galvijų ar avių, užsikrėtusių Bacillus anthracis, liga.

Bakterijos sporų pavidalu dirvožemyje išlieka daugelį metų.

Šios bakterijos į dirvožemį patenka su gyvulių ekskrementais arba užkasant skerdenas, taip pat su pramoninėmis nuotekomis (raugyklose ir kt.).

Šias sporų formas gyvūnai vėl įsisavina vartodami pašarus, o paskui jos dauginasi gyvūno organizme.

Žmonės užsikrečia tiesiogiai per sergančius gyvūnus, užkrėstus gyvūninės kilmės produktus arba įkvėpdami užkrėstų dalelių.

Priklausomai nuo patekimo į organizmą vietos, skiriamos šios ligos:

• Odos juodligė: sukelia nedideli odos sužeidimai. Per kelias dienas susiformuoja juodligės karbunkulas su nekroziniu, pūvančiu centru.
  Sukėlėjas gali išplisti ir apsigyventi vidaus organuose.
• Plaučių juodligė: sukeliama įkvėpus dulkių, kuriose yra sukėlėjo.
  Simptomai: netipinė, sunki bronchopneumonija, kurią gali lydėti plaučių kraujosruvos.
• Žarnyno juodligė: sukeliama per burną prarijus užkrėstą maistą. Simptomai paprastai yra vėmimas ir kraujingas viduriavimas.

Juodligė yra reta liga Austrijoje ir Vokietijoje.
Tačiau jei ji vis dėlto pasireiškia, gali būti labai sunki, todėl juodligę bet kuriuo atveju reikia gydyti įprastiniais vaistais.

Bacillus anthracis ir dažninis gydymas

CAFL: | 129 | 224 | 273 |

  |400 | | 414 | 420 | 500 | 623 | 628 | 633 |

|638 | 643 | 768 | 900 | 930 | 1,365 tūkst. | 1,37 tūkst. | 4 tūkst. | 16,655 tūkst. | 139,2 tūkst