Kas yra bakterijos?

Bakterijos yra vienaląsčiai organizmai be ląstelės branduolio, kurie patys pasigamina viską, ko jiems reikia gyvenimui. Be to, bakterijos turi savo medžiagų apykaitą ir genetinę medžiagą. Jos gali būti nuo 0,1 iki 700 mikrometrų dydžio, taigi jos yra daug didesnės už virusus ir vis dar mažesnės už žmogaus ląsteles. Žiūrint pro mikroskopą, bakterijos kartais gali būti šakotų gijų, cilindrinių struktūrų, lazdelių ar sferinės formos.

Priešingai klaidingai nuomonei, kad visos bakterijos sukelia infekcines ligas, daugelis bakterijų iš tikrųjų yra naudingos. Pavyzdžiui, žmonių žarnyne, burnos ertmėje ir ant odos natūraliai yra daug bakterijų, tačiau jos nesukelia ligų. Priešingai: "gerosios" bakterijos padeda žarnynui virškinti, pvz. Ant odos vadinamosios "gerosios" bakterijos užtikrina, kad ten neplistų ligas sukeliantys mikrobai. Tik maždaug vienas procentas visų bakterijų yra svarbūs infekcinių ligų sukėlėjai, pavyzdžiui, kai įsiskverbia į organizmą ir ten gamina medžiagų apykaitos produktus. Geriausiai žinomos bakterinės ligos yra chlamidiozė, difterija, kokliušas, listeriozė, maras, salmonelės, stabligė, gonorėja, tuberkuliozė ir vidurių šiltinė. Nuo kai kurių iš šių ligų jau yra skiepai. Paprastai bakterinės infekcijos gydomos antibiotikais.

Kaip yra sudarytos bakterijos?

Panašiai kaip ir augalinė ląstelė, bakterijų ląstelė taip pat turi ląstelės sienelę, kuri sudaryta iš mureino. Kai kurių bakterijų ląstelės sienelę sudaro tik vienas mureino sluoksnis, o kitų - keli mureino sluoksniai. Dėl šio ląstelės sienelės struktūros skirtumo bakterijos įgauna skirtingą spalvą vadinamuoju Gramo dažymo metodu. Dar kitos bakterijos, be ląstelės sienelės, apsuptos kapsulės. Tai labai tankus apsauginis sluoksnis, sudarytas iš cukrų ir baltymų statybinių blokų (vadinamųjų aminorūgščių). Be kapsulės, apsaugą taip pat užtikrina vadinamoji bioplėvelė. Tai lipni medžiaga, kurią bakterijos išskiria, kad prisitvirtintų prie kitų ląstelių ar objektų. Ypač ant dantų dėl šios bioplėvelės gali susiformuoti ėduonies bakterijos (apnašos).

Taip pat yra keletas bakterijų, kurios visai neturi ląstelės sienelės, pavyzdžiui, mikoplazmos ir termoplazmos rūšys. Mikoplazmos yra parazitinės bakterijos, kurios gali daugintis pačios. Kita vertus, vadinamosios termoplazmų rūšys yra šilumą mėgstančios bakterijos, turinčios stabilią plazminę membraną ir daugiausia aptinkamos vulkaniniuose dirvožemiuose.

Kaip vystosi bakterijos?

Bakterijos yra, galima sakyti, seniausi Žemės gyventojai ir dauginasi pačiomis įvairiausiomis sąlygomis ląstelių dalijimosi būdu. Šio proceso metu bakterija padalina savo ląstelę į dvi dalis ir taip praktiškai klonuoja save. Bakterijos aptinkamos ne tik ore, bet ir vandenyje ar maiste ir gali labai ilgai išgyventi aplinkoje ar net žmogaus organizme.

Kaip galima sunaikinti bakterijas?

Bakterijos jautriai reaguoja ne tik į aukštą temperatūrą, bet ir į chemines medžiagas, pavyzdžiui, alkoholį, aldehidus ir (arba) chlorą. Medicininiam bakterijų, esančių žmogaus organizme, gydymui naudojami, pavyzdžiui, antibiotikai. Antibiotikas arba neleidžia bakterijoms daugintis, arba tiesiogiai jas sunaikina. Viena vertus, antibiotikas gali užtikrinti, kad po ląstelių dalijimosi bakterijos negalės sukurti naujos ląstelės sienelės. Kadangi ląstelės sienelė veikia kaip apsauginis išorinis apvalkalas, bakterija be šios sienelės plyšta ir žūsta. Kita vertus, antibiotikas taip pat gali blokuoti baltymų biosintezę ir taip bakteriją nužudyti.

Ar visos bakterijos yra vienodos?

Yra bakterijų, kurios yra tikros išgyvenimo menininkės. Jos ne tik gali ištverti didelį šaltį, karštį ar sausrą, bet kai kurios iš jų gali išgyventi net visai be deguonies. Esant labai prastoms gyvenimo sąlygoms, kai kurios bakterijų rūšys taip pat gali sudaryti sporas, dėl to jos tampa nejautrios karščiui, radiacijai ir (arba) išdžiūvimui.

Dar kitos bakterijos yra labai judrios arba gana tvirtai sukonstruotos, t. y. jas iš išorės supa membrana ir papildomai saugo ląstelės sienelė. Dauguma bakterijų turi iš cukraus statybinių medžiagų sudarytą apvalkalą (bioplėvelę), kuris apsaugo jas nuo aplinkos poveikio.

Apskritai bakterijas galima klasifikuoti pagal atitinkamą spalvą, kurią jos įgauna susidūrusios su tam tikromis dažančiomis medžiagomis. Tai vadinama Gramo dažymu, kuris gali būti skirstomas taip:

• Gramo teigiamos bakterijos: pavyzdžiui, difterijos ar juodligės sukėlėjai, taip pat pneumokokai ir streptokokai, kurie, be kita ko, sukelia plaučių uždegimą ir tonzilitą. Gramteigiamos bakterijos nusidažo mėlynai.
• Gramneigiamos bakterijos: pavyzdžiui, choleros, kokliušo, maro ir vidurių šiltinės sukėlėjai. Gramteigiamos bakterijos nusidažo raudonai.

Ką skirtingos formos pasako apie bakterijas?

Paprastai išskiriamos trys skirtingos bakterijų formos:

• sferinės bakterijos: Tai visos apvalios ir ovalios bakterijos, vadinamosios kokinės bakterijos. Jos paprastai sudaro tipiškas grupes po dvi, keturias arba aštuonias, jungiasi į didesnius būrius (stafilokokai) arba sudaro daugiau ar mažiau ilgas grandines (streptokokai).
• lazdelės formos bakterijos: Vadinamosios lazdelės formos bakterijos gali būti pavienės (pvz., vidurių šiltinės bakterijos) arba sudaryti įvairius būrius, pvz., difterijos bakterijos. Jei lazdelinėms bakterijoms gyventi reikia deguonies ir jos sudaro sporas, jos taip pat vadinamos bacilomis, pavyzdžiui, juodligės bakterijos.
• spiralinės bakterijos: vėlgi skirstomos į keturias grupes: spirilės, borelijos, treponemijos, taip pat leptospiros.

Kokias ligas gali sukelti bakterijos?

Yra įvairių bakterijų, kurios gali sukelti šias ligas, pvz:

• Chlamidiozė: gydytojai skiria skirtingus chlamidiozės tipus, kurių kiekvienas gali sukelti skirtingus klinikinius vaizdus, pavyzdžiui, konjunktyvitą, šlapimo ir (arba) lyties organų infekciją ir plaučių uždegimą.
• Difterija: pasireiškia lojančiu kosuliu, pasunkėjusiu rijimu ir (arba) saldžiai kvepiančiu, nemalonų kvapą skleidžiančiu burnos kvapu. Šiuos simptomus sukelia gramteigiamos lazdelinės bakterijos Corynebacterium diphtheriae toksinas.
• Gonorėja yra lytiškai plintanti liga, kurią sukelia Neisseria bakterijos. Jei liga gydoma anksti, paprastai ji visiškai išgydoma. Jei ji diagnozuojama ir gydoma vėliau, nevaisingumas gali likti vėlyva pasekmė.
• Kokliušas: iš tikrųjų yra vaikų liga, kuria vis dažniau gali susirgti ir paaugliai bei suaugusieji ir kurią paprastai sukelia gramneigiama bakterija Bordetella pertussis.
• Meningokokai: gali sukelti meningitą arba bakterinį kraujo užkrėtimą (sepsį).
• Pneumokokai: taip pat priklauso streptokokams, tačiau jie paprastai būna poromis (diplokokai). Pneumokokai gali sukelti pneumoniją, taip pat meningitą, vidurinės ausies ir (arba) sinusitą.
• Salmonelės: sukelia tipišką per maistą plintančią ligą (salmoneliozę).
• Skarlatina: sukelia gramteigiami, sferiniai A streptokokai (Streptococcus pyogenes).
• Stafilokokai: gali sukelti pūlinius, žaizdų infekcijas arba bakterinį kraujo užkrėtimą (sepsį). Auksinio stafilokoko padermės kelia ypatingą baimę, nes yra atsparios meticilinui ir kitiems antibiotikams.
• Streptokokai: vadinamieji A streptokokai gali sukelti vidurinės ausies ir (arba) tonzilitą, erizipelę, plaučių uždegimą ir (arba) reumatinę karštinę. B streptokokai gali sukelti meningitą. Kiti streptokokai gali pasireikšti kaip ėduonies bakterijos.
• Stabligė (stabligė): sukelia Clostridium tetani tipo bakterijos. Liga sukelia stiprius raumenų mėšlungius, kurie gali baigtis mirtimi nuo uždusimo.
• Tuberkuliozė: dažniausiai sukelia sukėlėjas Mycobacterium tuberculosis.