Palengvinkite ir išgydykite nerimą ir depresiją binauraliniais ritmais

Akustiniai signalai, tokie kaip tonai ar garsai, daugiausia plinta ore bangomis, vadinamosiomis garso bangomis. Šias garso bangas galima pavaizduoti kreivėmis, kurios kyla ir leidžiasi kaip bangų judėjimas. Žemi ir garsūs garsai kyla iš didelių bangų, o aukštesni ir tylesni garsai sukelia mažas bangas. Mokslininkai nustatė, kad daugelis meditacijos pratimų gali išvystyti optimalų poveikį per binauralinius dūžius, t. y. dažnius, kuriuos generuoja smegenų kamienas. Tačiau binauraliniai ritmai vis dažniau naudojami ir gydymo procesuose. Šiame straipsnyje sužinosite, kas tiksliai yra binauraliniai ritmai ir kiek jie yra ištirti bei pripažinti medicinos praktikoje.

Kas yra binauralinės vibracijos?

Terminas "binauraliniai" kilęs iš lotyniško žodžio "auriculus", kuris reiškia "ausis". Todėl binauraliniai virpesiai apibrėžiami kaip atskiras abiejų ausų sužadinimas, kuris išreiškiamas priešdėliu "bi". Binauraliniai ritmai gali būti išgaunami, pavyzdžiui, per stereofonines ausines su dviem skirtingais dažniais: vienu dažniu V1 ir kitu dažniu V2. Binauralinio ritmo efektas sukuriamas dėl interferencijos neuronų lygmeniu. Taip yra todėl, kad fiziniu lygmeniu signalai nesutampa. Dėl to klausantis abiem ausimis gali būti jaučiamas sužadinimo fazių skirtumas. Šis poveikis svarbus, pavyzdžiui, kryptinei klausai, t. y. akustinei lokalizacijai.

Taigi binauraliniai ritmai stimuliuoja žmogaus smegenų veiklą, tiksliau, smegenų kamieno veiklą, grynai girdimuoju būdu. Jei binauralinių virpesių generavimas naudojamas gydymo tikslais, paprastai kalbama apie naujesnę garso bangų terapijos formą, kuri, kaip teigiama, turi gydomąjį ir ypač teigiamą poveikį bendrai savijautai.

Kaip buvo atrasti binauraliniai virpesiai?

1839 m. vokiečių fizikas Heinrichas Wilhelmas Dove'as atrado, kad akustinius virpesius žmonės suvokia, jei juos sudaro du skirtingi tonai. Vienas tonas yra nukreiptas į dešinę ausį, o kitą toną girdi kairė ausis. H. Dove'o atradimas buvo pavadintas "binauraliniu ritmu", o vėliau jį toliau tyrinėjo biofizikas Geraldas Osteris. 1973 m. G. Osteriui pavyko įrodyti, kad smegenų kamiene, vadinamajame "branduolio olivaris superior" branduolyje, susidaro balansuojantis, t. y. vidurinis dviejų tonų dažnis. Taigi moksliniu požiūriu binauraliniai ritmai yra "įsivaizduojami" tonai, kuriuos smegenų kamienas gamina kaip vidurkį. Taip pat galime sakyti, kad binauraliniai ritmai yra smegenų kuriama "klausos iliuzija".

Kaip atsiranda binauraliniai ritmai?

Binauralinius ritmus galima sukurti naudojant skirtingus dažnius dešinėje ir kairėje ausyje. Tam du skirtingi dažniai į ausis paleidžiami naudojant ausines. Pavyzdžiui, dešinioji ausis gali girdėti 400 hercų, o kairioji - 410 hercų. Klausytojas girdi maždaug 405 hercų dažnį. Kita vertus, smegenų kamiene sukuriamas vidurinis tonas, kuris ir sukuria skirtumą (šiuo atveju apie 10 hercų). Klausytojas paprastai šio vidurinio dažnio arba "fantominio tono" iš viso nejaučia arba suvokia jį kaip dūzgiantį toną. Optimali skirtumo vertė turėtų būti ne mažesnė kaip 2 hercai ir ne didesnė kaip 35 hercai. Skirtumo vertė visada lemia, ar smegenyse sužadinamos delta, beta, teta, alfa ar gama bangos, ir turėtų būti kruopščiai parinkta atsižvelgiant į fizinius nusiskundimus.

Kuo skiriasi atitinkami dažnių diapazonai smegenyse?

Neurologai išskiria penkis elektrinių smegenų bangų dažnių diapazonus. Jie teikia informaciją apie skirtingas psichikos būsenas ir yra skiriami vienas nuo kito taip:

• Delta dažnių diapazonas: yra nuo 0,1 iki 4 hercų ir yra aktyvus gilaus miego fazėje be sapnų. Tyrimai parodė, kad žmonės, kurie miegodami gaudavo delta dažnį, pagal smegenų elektroencefalogramos (EEG) skenavimą galėjo pereiti į gilesnę miego fazę.
• Teta dažnių diapazonas: yra tarp 4 ir 8 hercų ir yra aktyvus REM fazėje, sapnuose ir mieguistumo metu. Todėl Theta dažniai gali padėti geriau medituoti ir būti kūrybingesni.
• Alfa dažnių diapazonas: yra nuo 8 iki 13 hercų ir suaktyvėja, kai akys užmerktos, t. y. atsipalaidavimo, atsipalaidavimo būsenoje, vaizduotės ir atminties fazėse. Taigi alfa dažniai gali padėti skatinti atsipalaidavimą.
• Beta dažnių diapazonas: yra nuo 13 iki 30 hercų ir suaktyvėja budrios sąmonės, suvokimo procese, kasdienių dalykų, mąstymo ir logikos metu. Beta dažniai gali skatinti susikaupimą ir budrumą, tačiau aukštesniame diapazono gale gali padidinti nerimą.
• Gama dažnių diapazonas: yra virš 30 hercų ir suaktyvėja medituojant, susitelkiant į problemą, koncentruojantis ir mokantis. Gama dažniai skatina palaikyti susijaudinimą, kai žmogus yra budrumo būsenoje.

Binauralinių ritmų taikymas

Binauraliniai ritmai gali pagerinti savijautą įvairiose gyvenimo situacijose. Prevencijos metu binauraliniai virpesiai dažnai naudojami giliam atsipalaidavimui ir streso mažinimui. Binauraliniai virpesiai gali būti naudojami garso kelionėje arba atsipalaidavimo meditacijoje. Tačiau kaip savipagalbos gydymo dalį taip pat galima įsigyti binauralinių vibracijų garso įrašų, kurių pacientas gali klausytis per stereofonines ausines. Kai kurie klausytojai binauralinių virpesių visai nepastebi, kiti klausytojai praneša apie nemalonų dūzgimą. Pastarojo galima išvengti, jei, pavyzdžiui, binauralinės vibracijos yra įterptos į ramius garsus arba jas lydi profesionalus garsiakalbis. Kalbos tekste klausytojui taip pat gali būti perteikiami stiprūs vaizdiniai ir teigiamas pasiūlymas. Apskritai binauralinio mušimo šalininkai rekomenduoja šią terapiją taikyti esant šiems nusiskundimams:

• stresui ir nerimui mažinti,
• bendrai koncentracijai ir motyvacijai didinti,
• ilgalaikei atminčiai stiprinti,
• gilesnei meditacijai,
• psichomotoriniam darbingumui gerinti.

Kaip veikia binauraliniai ritmai?

Mokslininkas Hansas Bergeris, sukūręs elektronencefalografiją (EEG), sugebėjo įrodyti, kad visos psichinės ir fizinės būsenos - nerimas, stresas, nuovargis ar atsipalaidavimas - yra išreikštos žmogaus smegenų veikla. Paprastai elektrinis smegenų aktyvumas būna nuo 0,1 iki 30 hercų, todėl binauralinių ritmų, kaip stimulo, dažnis taip pat turi būti šiame diapazone. Binauraliniai ritmai gali būti naudojami psichinėms būsenoms optimizuoti ir stimuliuoti pasitelkiant smegenų bangų moduliaciją. Binauralinių ritmų šalininkai netgi mano, kad jie gali būti naudojami nerimui ir depresijai gydyti.

2017 m. Springer-Verlag paskelbtame tyrime pavyko įrodyti, kad binauraliniai virpesiai gali turėti teigiamą poveikį ilgalaikei atminčiai. Tyrimo metu 32 dalyviai per ausines buvo veikiami skirtingų dažnių garsų, siekiant sukelti binauralinį ritmą kiekvieno dalyvio smegenų kamiene. 16 dalyvių išsivystė beta dažniai, o kitiems 16 dalyvių - teta dažniai. Vėliau beta dažnius turėjusi grupė žymiai geriau prisiminė anksčiau pasakytus žodžius. Taigi tyrimas rodo, kad binauraliniai virpesiai gali pagerinti atminties veikimą be treniruočių. Kita vertus, teta bangų generavimas jau buvo sėkmingai naudojamas priklausomiems asmenims gydyti. Teta bangos turi ypač atpalaiduojantį poveikį ir sukelia meditacinę būseną.

Atlikus tolesnes metaanalizes prieita prie išvados, kad binauralinių ritmų sužadinimas smegenų kamiene taip pat gali būti naudingai naudojamas skausmo terapijoje, be to, stebėtinai teigiamų rezultatų pasiekta mažinant nerimą. Tačiau, priešingai nei atminties gerinimo atveju, čia lemiamą reikšmę turi trukmė, reguliarumas ir atitinkamo dažnio parinkimas.

Prevencinis binauralinio mušimo naudojimas sergant depresija ir kitomis ligomis

Vis sparčiau gyvenančiame pasaulyje depresija ar perdegimas yra beveik civilizacinės ligos, kurios gali išsivystyti dėl per didelio streso. Binauralinės vibracijos gali užkirsti kelią šioms ligoms, nes atpalaiduoja kūną ir suteikia reikiamą motyvaciją bei subalansuotą savijautą. Užtenka dešimties minučių per dieną, kad smegenys būtų sureguliuotos į geresnius dažnius. Nors binauralinių ritmų terapiją rekomenduoja streso ir nerimo gydymo šalininkai, binauralinių ritmų garso bangų terapija nėra standartinio gydymo dalis, todėl dauguma medikų ją laiko eksperimentine.

Kaip taikoma binauralinio ritmo terapija?

Binauralinius ritmus galima naudoti ir kaip saviterapiją namuose. Tam reikia stereofoninių ausinių ir MP3 grotuvo ar kito prietaiso, galinčio groti muziką. Kadangi gydytojai paprastai nerekomenduoja jokio binauralinių ritmų gydymo, reikėtų vadovautis muzikos kompaktiniame diske pateiktais taikymo pasiūlymais. Jei net reguliariai ir tiksliai taikant garso bangų terapiją nepastebite jokių psichinių pokyčių, galbūt vertėtų išbandyti kitą toną ar dažnį. Binauralinio ritmo terapiją visada reikia atlikti esant visiškos budrumo ir dėmesio būsenos. Nepatartina atlikti terapijos, pavyzdžiui, vairuojant automobilį.

Prieš atliekant garso bangų terapiją namuose, patartina pasitarti su šeimos gydytoju, ar binauralinių virpesių gydymas tinka konkrečiai jūsų būklei. Nors tik keli gydytojai rekomenduoja binauralinės vibracijos veiksmingumą, pavyzdžiui, nerimo terapijai, vis dėlto šią terapiją galima taikyti namuose be didelių išankstinių žinių. Tačiau pacientus taip pat reikėtų informuoti, kad kol kas nėra atlikta jokių tyrimų apie ilgalaikį šalutinį terapijos poveikį.