Kas yra burnos ertmės plokščialąstelinė karcinoma?

Gerklų plokščialąstelinė karcinoma - tai tonzilių, liežuvio pagrindo ir užpakalinės dalies, gomurio, taip pat gerklės šono ir užpakalinės dalies navikas. Daugiau kaip 95 % plokščialąstelinių karcinomų yra gerklės karcinomos. Svarbiausi rizikos veiksniai yra tabako rūkymas ir alkoholio vartojimas. Tačiau žmogaus papilomos virusas, sutrumpintai ŽPV, šiais laikais taip pat yra pagrindinė šios karcinomos priežastis.

Kas sukelia burnos ertmės plokščialąstelinę karcinomą?

Apie 60 proc. burnos ertmės karcinomų susiformuoja dėl 16 tipo ŽPV. Sergantieji šia liga tampa vis jaunesni, nes anksčiau vidutinis amžius buvo 57 metai, o dabar - nuo 30 iki 55 metų. Taip yra dėl to, kad ŽPV infekcija atsirado kaip etiologija. Oralinio sekso dažnumas ir lytinių partnerių skaičius čia yra svarbūs rizikos veiksniai. ŽPV infekuotiems pacientams 16 kartų didesnė tikimybė susirgti burnos ir ryklės karcinoma. Šiaurės Amerikoje ir Europoje ŽPV infekcija sukelia apie 70-80 proc. šių karcinomų.

Kaip ir didžiosios daugumos galvos ir kaklo navikų atveju, ŽPV nėra priežastis vyresnio amžiaus vyrams, kurių vidutinis amžius yra 61 metai. Didžiausi burnos ertmės plokščialąstelinės karcinomos rizikos veiksniai išlieka alkoholis ir tabakas. Žmonėms, kurie per dieną surūko 1,5 ar daugiau pakelių cigarečių, rizika padidėja maždaug 3 kartus. Pacientams, kurie per dieną išgeria 4 ar daugiau alkoholinių gėrimų, rizika susirgti burnos ertmės plokščialąsteline karcinoma padidėja maždaug 7 kartus. Daug rūkantys ir daug geriantys žmonės turi 30 kartų didesnę riziką.

Kokie yra burnos ertmės plokščialąstelinės karcinomos simptomai?

Simptomai skiriasi priklausomai nuo gerklės ir ryklės plokščialąstelinės karcinomos lokalizacijos, tačiau dažniausiai tai būna gerklės skausmas, odynofagija, disfagija, dizartrija ir ausų skausmas. Kitas dažnas simptomas yra cistinis gerklės patinimas. Kadangi gerklės karcinomos simptomai panašūs į viršutinių kvėpavimo takų infekcijos simptomus, kartais gali praeiti keli mėnesiai, kol pacientas bus nukreiptas pas specialistą.

Kaip diagnozuojama burnos ertmės plokščialąstelinė karcinoma?

Prieš pradedant gydymą, pirmiausia diagnozė nustatoma atlikus laringoskopiją ir biopsiją. Remiantis šiais tyrimais galima įvertinti pirminį pažeidimą ir ieškoti antrinio pažeidimo. Jei pacientui patvirtinama burnos ertmės plokščialąstelinė karcinoma, po to atliekama kaklo kompiuterinė tomografija su kontrastine medžiaga.

Kaip gydoma burnos ertmės plokščialąstelinė karcinoma?

Pagrindinis gydymo būdas - chirurgija. Vis dažniau šiam tikslui naudojama TLM (transoralinė lazerinė mikrochirurgija), kuri leidžia endoskopiškai išpjauti liežuvio pagrindo ir tonzilių karcinomas ir taip jas pašalinti. Taip galima išvengti atviros operacijos sergamumo. Vis populiaresnė procedūra gerklės pažeidimui gydyti yra TORS (transoralinė robotinė chirurgija). Taikant šį metodą, robotą su keliomis pritaikytomis rankomis chirurgas valdo pultu. Dėl endoskopinės kameros, kuri įvedama per paciento burną, galima geriau matyti struktūras.

Radioterapija kartu su chemoterapija gali būti taikoma po operacijos arba kaip pirminis gydymas. Anksčiau radioterapija buvo taikoma ankstyvosios stadijos karcinomoms, o chemoterapija - labiau pažengusioms karcinomoms gydyti. Šiuo metu vis dažniau taikoma IMRT (intensyvumu reguliuojama radioterapija). Tai leidžia tausoti aplinkinius audinius ir sumažinti ilgalaikes pasekmes bei šalutinį poveikį.

Kadangi burnos ertmėje ir ryklėje yra daug limfagyslių, metastazės ypač dažnai pasitaiko kaklo limfmazgiuose. Todėl į metastazes reikia atsižvelgti visiems žmonėms, sergantiems burnos ir ryklės karcinoma. Jei metastazių kaklo limfmazgiuose nepavyksta pašalinti radioterapija ar radiochemoterapija, po gydymo pateisinama atlikti kaklo disekciją.

Kokia yra priežiūra po gerklės karcinomos gydymo?

Stebėjimo metu svarbu išlaikyti 3 mėnesių intervalus 1-aisiais ir 2-aisiais metais ir 6 mėnesių intervalus 3-iaisiais-5-aisiais metais, net jei pacientas neturi jokių simptomų. Kiekvienam pacientui turėtų būti sudarytas individualus, riziką atitinkantis stebėjimo planas. Ne mažiau svarbu reguliariai teirautis apie skausmą ir gyvenimo kokybę. Po 5-ųjų metų turėtų būti taikomos įprastos patikros priemonės.

Paciento ŽPV statusas ir karcinoma neturėtų turėti įtakos tolesnio stebėjimo intervalams. Esant labai didelei ligos pasikartojimo rizikai, rekomenduojama stebėti 1 ir 2 metus 6-8 savaičių intervalais. Tolesnius 3 metus stebėjimas turėtų būti vykdomas trijų mėnesių intervalais. Toliau išvardyti veiksniai rodo ypač didelę pasikartojimo riziką:

Pirmieji dveji metai po karcinomos atsiradimo

• Limfmazgių recidyvas
• Jaunesnio nei 45 metų paciento amžius pirminės diagnozės nustatymo metu
• Nuolatinis tabako ir (arba) alkoholio vartojimas
• Didesnis nei 5 mm naviko storis
• Perineuralinė invazija
• Aukšta T klasifikacija (T3 ir T4)
• Aukšta pN klasifikacija (nuo N2)
• ekstrakapsulinis išplitimas

Kokia yra burnos ertmės plokščialąstelinės karcinomos prognozė?

Bendras 5 metų išgyvenamumo rodiklis yra apie 60 %. Tačiau ši prognozė priklauso nuo priežasties. Asmenų, kurių ŽPV testas teigiamas, 5 metų išgyvenamumo rodiklis yra daugiau nei 75 %, o 3 metų išgyvenamumo rodiklis - beveik 90 %. Kita vertus, ŽPV neigiamą testą atlikusių pacientų 5 metų išgyvenamumo rodiklis yra mažesnis nei 50 %. Dėl palankios karcinomos biologijos bei paprastai jaunesnio pacientų amžiaus ŽPV teigiamos karcinomos prisideda prie didesnio išgyvenamumo rodiklio. Tačiau p16 raiška gali reikšmingai pagerinti tiek ŽPV teigiamų, tiek ŽPV neigiamų burnos ertmės karcinomų prognozę.