Zum Hauptinhalt springen

Kas yra chorioangioma?

Chorangiomos yra gerybiniai choriono audinio, sudarančio embriono apvalkalą (placentą), navikai. Šią itin retą ligą, kuri pasitaiko maždaug 05-1 proc. visų nėštumų, sukelia vaisiaus arba motinos apsigimimai. Chorioangioma paprastai aptinkama antrajame nėštumo trimestre atliekant ultragarsinį tyrimą (sonografiją) . Didelės chorionangiomos sukelia nėštumo komplikacijų, o mažesnės chorionangiomos elgiasi besimptomiškai. Daugeliu visų ligos atvejų taikomas pastarasis atvejis, t. y. chorioangiomos nėra kliniškai reikšmingos ir neturi įtakos placentos funkcijai .

Chorioangiomos yra dažniausi placentos navikai. Chorioangiomos, kurių skersmuo didesnis nei 5 cm, paprastai pasitaiko rečiau nei mažesnės chorionangiomos. Tačiau gali pasitaikyti, kad ypač mažų chorioangiomų negalima pamatyti ultragarsu, todėl jų negalima diagnozuoti.

Kaip išsivysto chorioangioma?

Chorioangioma išsivysto iš primityvaus choriono mezenchimo, dar vadinamo choriono mezoderma. Tai laisvas jungiamojo audinio sluoksnis, kurį nuo amniono mezenchimo skiria siauras, skysčio pripildytas plyšys. Chorioangioma susiformuoja, kai stromos ir kraujagyslės pradeda daugintis nepriklausomai nuo aplinkinių audinių. Chorioangiomos yra kraujagyslių navikai. Tai reiškia, kad juos sudaro kraujagyslės, nors daugeliu atvejų navikas yra gerybinis.

Tiksli chorionangiomos atsiradimo priežastis vis dar nežinoma. Tačiau chorioangioma dažniau pasitaiko daugiavaisio nėštumo metu.

Kokios yra skirtingos chorionangiomos formos?

Chorionangioma skirstoma į šiuos tris tipus, pagal kuriuos daroma prielaida, kad kiekvienas tipas atspindi tam tikrą naviko vystymosi fazę :

  • ląstelinis tipas: tai nesubrendęs tipas, sudarytas daugiausia iš ląstelinių, kompaktiškai susiformavusių elementų.
  • angiomatozinis (kraujagyslinis) tipas: pasitaiko kaip dažniausiai pasitaikanti chorionkarcinomos forma, kuriai būdinga daugybė smulkių kraujagyslių.
  • degeneracinis tipas: tai brandus tipas su degeneraciniais pokyčiais.

 
Daugeliu atvejų chorioninė angioma neturi piktybinio potencialo.

Kokias nėštumo komplikacijas gali sukelti chorioangioma?

Jei tai didesnė nei 4 ar 5 cm chorioangioma arba daugybinė chorioangioma, nėštumo metu gali kilti šių komplikacijų:

  • Komplikacijos vaisiui:
    • Raudonųjų kraujo kūnelių sunaikinimas arba priešlaikinis suirimas (hemolizinė anemija),
    • vaisiaus trombocitopenija, t. y. kraujo krešėjimo sutrikimas dėl trombocitų trūkumo,
    • Kraujo krešuliai bamboje (bambos venos trombozė),
    • Skysčių kaupimasis ir patinimas keliose kūdikio kūno dalyse (neimuninė vandenė),
    • vaisiaus kardiomegalija: vaisiaus širdies padidėjimas,
    • vaisiaus širdies nepakankamumas, galintis sukelti naujagimio mirtį,
    • vaisiaus insultas,
    • intrauterininis augimo sulėtėjimas, kurį gali sukelti į amniono ertmę išsikišusi masė
    • įgimtos anomalijos.
       
  • Komplikacijos motinai:
    • Amniono skysčio perteklius gimdoje (polihidramnionas),
    • Priešlaikinio gimdymo sukėlimas,
    • Aukštas kraujospūdis kartu su padidėjusiu baltymų išsiskyrimu, kuris taip pat susijęs su organų pažeidimo požymiais (preeklampsija),
    • Placentos atsiskyrimas ir su tuo susijęs kraujo netekimas,
    • Gimdymo deformacija (netaisyklinga kūdikio padėtis gimimo metu),
    • būtinas cezario pjūvis,
    • Skysčių kaupimasis ir patinimas, atspindintis vaisiaus sveikatą (motinos veidrodžio sindromas),
    • kraujavimas po gimdymo.

 
Paprastai mažos chorionangiomos elgiasi besimptomiškai ir nesukelia jokių komplikacijų. Tik pasiekusi tam tikrą dydį chorionangioma kai kuriais atvejais gali kelti pavojų nėštumui ir vaisiui.

Kaip diagnozuojama chorionangioma?

Daugeliu atvejų chorionangioma nesukelia jokių simptomų. Paprastai liga diagnozuojama antrojo trimestro skenavimo metu . Šiuo atveju chorionangioma vaizde matoma kaip echoskopiškai skurdi arba echoskopiškai gausi erdvė, kurią paprastai galima aiškiai atskirti nuo placentos atliekant pilkos spalvos ultragarsinį tyrimą . Tačiau kai kurių choriono angiomų, kurios atrodo kaip kietas darinys, pilkosios skalės ultragarsinis tyrimas gali neidentifikuoti ir jos gali likti nepastebėtos, ypač jei jos taip pat yra besimptomės. Gali atsitikti ir taip, kad nedidelė choriono angioma bus aptikta tik po gimdymo, kai bus tiriama placenta.

Kita vertus, jei tai didesnė chorionangioma, gali būti matomos ir skaidulinės pertvaros (danties pavidalo). Chorionangioma iškyla į amniono ertmę (embriono blastocistos dalį) netoli bambagyslės susiformavimo.

Kaip gydoma chorionangioma?

Chorionangioma iš pradžių tik stebima, nes paprastai jos vis tiek elgiasi besimptomiškai. Jei tai didelė chorionangioma, ji tikrinama ultragarsu 1-2 savaičių intervalais, kad būtų galima stebėti ne tik naviko augimą, bet ir amniono skysčio kiekį, taip pat vaisiaus širdies veiklą ir vaisiaus augimą. Jei kyla komplikacijų, gali būti taikomas toliau nurodytas gydymas:

  • Vaisiaus perpylimas,
  • fetoskopinė naviką aprūpinančių kraujagyslių lazerinė koaguliacija: taikant vietinę nejautrą, 1,9 milimetro plonas šviesos šaltinis (fetoskopas) įnešamas į amniono ertmę per motinos pilvo sieną, kad būtų galima specialiai panaikinti naviko kraujagysles.
  • endoskopinė chirurginė devaskuliarizacija,
  • Chemosklerozė

Kokia choriangiomos prognozė?

Didelėms choriangiomoms, kurioms būdingas ir sumažėjęs echogeniškumas, ir sumažėjęs naviko tūris, ir sumažėjusi kraujotaka spalvotame dvigubame vaizde, gali įvykti savaiminis infarktas. Gydytojai įrodė, kad esant chorioangiomoms, kurių kraujotaka sumažėjusi, pagerėja tiek vaisiaus hemodinamika.