Zum Hauptinhalt springen

Kas yra Ebolos virusas?

Ebolos virusas yra vienas pavojingiausių virusų pasaulyje. Ebolos virusas sukelia stiprų hemoraginį karščiavimą ir padidėjusį polinkį kraujuoti. Tai vienas iš penkių iki šiol žinomų filovirusų šeimos virusų, priklausantis Ebolos virusų genčiai. Šis virusas sukėlė didžiausią iki šiol Ebolos karštligės epidemiją 2014 ir 2015 m. Dėl didelio agresyvumo ir didelio pavojaus Ebolos virusas, kaip patogenas, net svarstomas kaip galima karinė kovinė medžiaga .

Kur pasireiškia Ebolos virusas?

1976 m. Ebolos virusas pirmą kartą aptiktas Zaire, dabartinėje Kongo Demokratinėje Respublikoje. Nuo to laiko buvo pranešta ir užregistruota tik apie protrūkius Centrinėje Afrikoje.

Kaip perduodamas Ebolos virusas?

Ebolos virusas gali būti perduodamas įvairiais būdais.

Perdavimas iš gyvūno žmogui

Virusas žmonėms gali būti perduodamas per artimą sąlytį su sergančiais gyvūnais arba užkrečiamais gyvūniniais produktais. Galima daryti prielaidą, kad ypač vaisėdžiai šikšnosparniai yra natūrali sukėlėjo buveinė, tačiau tai nėra 100 proc. tikra. Kiti gyvūnai, pavyzdžiui, beždžionės ar kiaulės, kurie yra užsikrėtę Ebolos virusais, taip pat kelia užsikrėtimo pavojų. Todėl sergančius gyvūnus reikėtų nedelsiant laikyti karantine. Negyvi gyvūnai turi būti pašalinti ir labai atsargiai sunaikinti. Geriausia vengti žalios šių gyvūnų mėsos. Skirtingai nuo kai kurių kitų tropinio regiono infekcijų, Ebolos virusas neperduodamas per uodų įkandimus.

Perdavimas nuo žmogaus žmogui

Užsikrėtimas Ebolos virusu tarp dviejų žmonių įprastu atveju įvyksta tik per labai artimą kontaktą. Tik retais atvejais Ebolos virusas plinta kosint. Užsikrėtęs asmuo laikomas užkrėstu tol, kol išlieka simptomai. Užsikrėsti ypač rizikuoja Ebola virusu užsikrėtusių asmenų giminaičiai arba slaugos personalas. Ypač atsargiai elgtis patariama ir su Ebola virusu užsikrėtusiais mirusiais asmenimis bei laidotuvių metu. Tas pats pasakytina ir apie asmenis, kurie išgyveno užsikrėtę Ebolos virusu. Praėjus 61 dienai po ligos simptomų ir ligos išnykimo, Ebolos virusą vis dar galima aptikti užsikrėtusių vyrų sėkliniame skystyje .

Užsikrėtimo rizika keliaujant

Ekspertų teigimu, žmonėms, keliaujantiems į Ebolos viruso teritorijas, padidintos rizikos nėra. Rizika gresia tik žmonėms, turėjusiems artimą kontaktą su užsikrėtusiu asmeniu. Nepaisant to, prieš išvykdami atostogautojai turėtų pasidomėti esama sveikatos būkle atostogų vietoje.

Kokie yra Ebolos viruso simptomai?

Ebolos viruso inkubacinis periodas trunka nuo 2 iki 21 dienos. Ebolos viruso simptomai yra šie:

  • Galvos skausmas, galūnių skausmas,
  • aukštas karščiavimas,
  • Pykinimas, vėmimas,
  • Konjunktyvitas,
  • Odos bėrimas,
  • Inkstų ir kepenų funkcijos sutrikimas.


Jau po kelių dienų nuo Ebolos viruso protrūkio gali pasireikšti stiprus vidinis ir išorinis kraujavimas. Ypač pažeidžiamos gleivinės. Be akių, gali būti pažeistas virškinimo traktas ir kiti organai.

Toliau sergant Ebola daugeliu atvejų sutrinka įvairių organų veikla. Be to, gali pasireikšti encefalitas, t. y. smegenų uždegimas, kuris dar labiau pablogina paciento išgyvenimo galimybes. Sunkūs Ebolos atvejai vyksta kaip sepsinis šokas ir neretai baigiasi mirtimi dėl širdies nepakankamumo.

Kaip diagnozuojamas Ebolos virusas?

Ankstyvosiose ligos stadijose sunku atskirti Ebolos karštligę nuo kitų ligų, tokių kaip Lassa karštligė, geltonoji karštligė, Dengė karštligė ar net maliarija. Įtarus užsikrėtimą Ebolos virusu, pacientas turi būti izoliuotas ankstyvoje stadijoje, kad būtų išvengta infekcijos perdavimo kitiems žmonėms.

Kadangi Ebolos virusą patikimiausiai galima aptikti kraujyje, būtina paimti kraujo mėginį. Dirbti su Ebolos virusu arba su žmonių, įtariamų sergant Ebolos virusu, mėginių medžiaga leidžiama ne visose, o tik aukščiausio saugumo lygio laboratorijose.

Kaip gydomas Ebolos virusas?

Kol kas nėra specifinio Ebolos viruso gydymo, todėl tiek daug žmonių miršta nuo užsikrėtimo šiuo virusu. Taip pat nėra standartizuotų gydymo rekomendacijų. Nors galima svarstyti gydymą antivirusiniais vaistais , kol kas jis beveik nepasiteisino.

Vis dėlto vilties teikia du visiškai nauji antikūnų preparatai. Remiantis dabartiniais rezultatais, šiais vaistais galima išgydyti apie 90 proc. pacientų, jei jie skiriami anksti. Tačiau kol kas šis vaistas patvirtintas tik JAV. Europos šalyse patvirtinimo dar nėra.

Šiose šalyse Ebolos virusas gali būti gydomas tik simptomiškai. Jei įmanoma, užsikrėtusieji gauna intensyvią medicininę priežiūrą ligoninėje . Būtina užtikrinti pakankamą skysčių su elektrolitais tiekimą. Jei gresia organų nepakankamumas, būtina nedelsiant pradėti organų pakeitimo procedūras.

Kaip galima išvengti Ebolos viruso?

Europos šalyse ir kai kuriose kitose šalyse jau patvirtintos dvi Ebolos vakcinos. Pirmoji patvirtinta 2019 m. Tai gyva vakcina, kuri suaugusiesiems suleidžiama kaip injekcija į raumenis, t. y. kaip ir gana daug kitų skiepų. Ši vakcina nėra patvirtinta vaikams. Jei asmuo suserga Ebolos virusu nepaisant to, kad buvo paskiepytas, paprastai liga jam pasireiškia ne tokia sunkia eiga.

Nuo 2020 m. liepos mėnesio Europos šalyse patvirtinta kombinuota vakcina. Ją sudaro dvi skirtingų vektorių vakcinos ir ji suleidžiama dviem dozėmis. Ši vakcina nuo Ebolos viruso taip pat patvirtinta vaikams.

Saugiausia prevencinė priemonė vis dar yra vengti kontakto su Ebolos virusu.

Ar apie Ebolos virusą reikia pranešti?

Norint išvengti didelių Ebolos viruso protrūkių, būtina turėti veikiančią ankstyvojo perspėjimo sistemą. Todėl Vokietijoje, Šveicarijoje ir pačioje Austrijoje apie įtariamus atvejus reikia pranešti visuomenės sveikatos priežiūros institucijoms, nurodant paciento vardą ir pavardę.