Gyvybės elektromagnetinis laukas

Pastaraisiais dešimtmečiais molekulinė biologija padarė neįtikėtiną pažangą mūsų supratime apie gyvybę. Tačiau ar gali būti, kad nepastebėjome esminio aspekto?

Šiame Abrahamo R. Liboffo (Abraham R. Liboff) tyrime (Journal of Alternative and Complementary Medicine, 2004) teigiama, kad elektromagnetiniai laukai yra ne tik šalutinis poveikis, bet ir neatsiejama gyvybės dalis, kuri galėtų tapti nauja biologijos ir medicinos paradigma.

Liboffas savo tezę grindžia dešimtmečius trukusiais tyrimais, rodančiais, kad organizmai reaguoja į elektromagnetinius laukus ir patys juos generuoja. Nuo "sužalojimų srovių", atsirandančių sužalojus audinius, iki elektrinių laukų įtakos kaulų augimui - įrodymų, patvirtinančių gilų ryšį tarp elektromagnetizmo ir biologinių procesų, yra daugybė.

Ypač pabrėžiamas ląstelių membranose esančių jonų kanalų, kurie reaguoja į išorinius elektromagnetinius laukus ir taip gali moduliuoti tokius ląstelinius procesus kaip ląstelių augimas ir apoptozė, vaidmuo.

Liboffas teigia, kad kiekvienam gyvam organizmui būdingas specifinis elektromagnetinis laukas - "elektromagnetinis laukas". Šis laukas yra ne tik šalutinis biologinių procesų poveikis, bet atspindi visą organizmą. Jis vystosi kartu su organizmu, atspindi jo sveikatos būklę ir yra nulemtas genetinės informacijos. Šiame kontekste žavinga, kaip bioenergetinės organizmo savybės, pavyzdžiui, elektriniai potencialai ląstelėse, gali daryti įtaką neuroendokrininėms reakcijoms, o tai rodo sudėtingą sąveikų tinklą, kuris dažnai pranoksta tradicinius fiziologinius paaiškinimus. Tyrimai parodė, kad elektromagnetinio lauko pokyčiai koreliuoja su konkrečių genų aktyvinimu ir ląstelių signalinių kelių moduliavimu, o tai rodo neištirtą genų reguliavimo dimensiją.

Šis požiūris siūlo elegantišką elektromagnetinės terapijos veiksmingumo paaiškinimą: Jos veikia atstatydamos sutrikdytą kūno elektromagnetinį lauką į natūralią būseną. Nuo kaulų lūžių gydymo impulsiniais magnetiniais laukais iki depresijos gydymo transkranijine magnetine stimuliacija - elektromagnetinės terapijos galėtų veikti tiesiogiai ir veiksmingiau nei įprastiniai metodai. Preliminarūs tyrimai rodo, kad šios terapijos taip pat gali turėti priešuždegiminį poveikį ir skatinti audinių regeneraciją. Šie metodai gali iš esmės pakeisti medicinos praktiką, nes jais gydomi ne tik simptomai, bet ir pagrindinės elektromagnetinės disfunkcijos.

Klasikinėje biologijoje organizmai apibūdinami pagal jų matomas savybes - dydį, formą, spalvą ir pan. Liboffas teigia, kad šis aprašymo metodas yra netinkamas ir neleidžia giliau suprasti gyvybės. Kita vertus, elektrogenominis laukas siūlo išsamesnį ir matematiškai apčiuopiamesnį organizmo vaizdavimą. Jis leidžia naujai pažvelgti į genomo ir fenotipo ryšį, kuris neapsiriboja vien matomų savybių aprašymu. Šios sąveikos galėtų tapti biologiniu tokių reiškinių kaip epigenetika ir organizmų plastiškumas pagrindu. Šia prasme tai galėtų paskatinti biologiją integruoti kiekybinio įvertinimo ir modeliavimo metodus, kad būtų galima ištirti subtilias sąveikas tarp genetinių ir elektromagnetinių gyvybės procesų aspektų.

Elektrogenominio lauko sąvoka turi toli siekiančių pasekmių. Ji galėtų tapti naujo supratimo apie sveikatą ir ligas pagrindu ir sudaryti sąlygas kurti naujoviškas diagnostikos ir gydymo procedūras. Ši sąvoka taip pat galėtų suteikti mokslinį pagrindą prieštaringai vertinamai "energetinės medicinos" sričiai. Tokių technologijų, kaip magnetiniai ar elektriniai laukai, naudojimas gydymo procesams skatinti galėtų atverti naujas galimybes gydyti lėtines ligas, kurios šiuo metu laikomos atspariomis gydymui. Pavyzdžiui, klinikiniai tyrimai parodė, kad elektromagnetinių laukų taikymas gali ne tik malšinti skausmą, bet ir atkurti pažeistų audinių funkcionalumą.

Be to, biokomunikacijos per elektromagnetinius laukus idėja atveria įdomių perspektyvų. Ar organizmai galėtų taip bendrauti tarpusavyje, nesiremdami kalba ar kitomis įprastinėmis bendravimo priemonėmis? Šios srities moksliniai tyrimai dar tik prasideda, tačiau galimybės yra milžiniškos. Tokia bendravimo forma gali reikšti, kad organizmai yra susiję kur kas giliau, nei manėme iki šiol, o tai gali lemti paradigmos pasikeitimą ekologijoje ir evoliucijos teorijoje. Pirmieji eksperimentai parodė, kad augalai ir net gyvūnai reaguoja į kaimynų elektromagnetinius signalus ir atitinkamai pritaiko savo fiziologiją.

Be abejo, elektrogenominio lauko idėja neapsieina be kritikos. Daugelis mokslininkų išlieka skeptiški ir ragina atlikti tolesnius tyrimus, kad hipotezė būtų pagrįsta. Todėl, norint tinkamai ištirti sudėtingą genetinių, biologinių ir elektromagnetinių procesų sąveiką, gali prireikti tobulesnių eksperimentų planų ir tarpdisciplininių metodų. Nepaisant to, Liboffo darbas siūlo įdomų naują požiūrį į gyvybę ir gali atverti kelią revoliucijai biologijoje ir medicinoje. Dar neaišku, ar jo elektromagnetinės medicinos vizija pasitvirtins ateityje. Tačiau šis tyrimas suteikia svarbios medžiagos apmąstymams ir skatina tęsti tyrimus šioje daug žadančioje srityje. Ateinantys metai bus labai svarbūs patvirtinant tyrimų rezultatus ir tiriant praktinį šių teorijų taikymą.