Kas yra endometriumo karcinoma?

Endometriumo karcinoma dar vadinama gimdos vėžiu ir reiškia piktybinį naviką, atsiradusį iš gimdos vidinio gleivinės sluoksnio. Gimdos vėžys yra vienas dažniausių moterų lytinių organų piktybinių navikų. Vidutinis amžius, kai diagnozuojamas gimdos gleivinės vėžys, yra 65-70 metų.

Kokie rizikos veiksniai sudaro palankias sąlygas endometriumo karcinomai išsivystyti?

Yra endogeninių ir egzogeninių rizikos veiksnių, kurie gali sudaryti palankias sąlygas endometriumo karcinomai išsivystyti. Endogeniniai rizikos veiksniai yra antsvoris (nutukimas), cukrinis diabetas, anksti prasidėjęs menstruacinis kraujavimas ir (arba) vėlai prasidėjusi menopauzė, nėštumas, policistinių kiaušidžių sindromas ir (arba) estrogenus išskiriantys navikai.

Egzogeniniai rizikos veiksniai: nėra natūralios menstruacijų ciklo pradžios, bet taikoma pakaitinė estrogenų terapija ir (arba) anksčiau taikyta radioterapija. Taigi apibendrinant galima teigti, kad moterims, kurios buvo nėščios, rizika susirgti endometriumo vėžiu yra mažesnė nei nėštumo nepatyrusioms moterims. Rizika susirgti gimdos kaklelio vėžiu gerokai mažėja su nėštumų skaičiumi. Tačiau ilgalaikis moteriškų lytinių hormonų estrogenų vartojimas taip pat didina endometriumo vėžio išsivystymo riziką.

Kaip galima užkirsti kelią gimdos gleivinės karcinomos išsivystymui?

Nors tikslinių atrankinės patikros tyrimų, pavyzdžiui, gimdos vėžio atrankinės patikros, nėra, vis dėlto ligos galima išvengti šiais būdais:

• Mažinant kūno svorį, pavyzdžiui, reguliariai užsiimant fizine veikla,
• įvairūs kontracepcijos metodai, pavyzdžiui, kontraceptinės tabletės, kurias paprastai sudaro estrogeno ir progestageno derinys,
• Vaiko gimimas vėlyvame amžiuje

Kokie simptomai rodo endometriumo vėžį?

Bet kokios formos kraujavimas, nesvarbu, ar jis pasireiškia prieš menopauzę, ar po jos, gali rodyti endometriumo karcinomą. 5 proc. visų ligos atvejų kraujavimas ankstyvojoje postmenopauzėje pasirodo esąs endometriumo karcinomos simptomas, o vėlyvojoje postmenopauzėje net 50 proc. visų vėžio atvejų pasireiškia kraujavimu. Kita vertus, viena iš penkių endometriumo karcinomų nesukelia jokių simptomų ir paprastai diagnozuojama tik atsitiktinai. Jei endometriumo vėžys yra labiau pažengęs, padidėjęs išskyrų kiekis ir skausmas gali rodyti gimdos kaklelio vėžį. Kadangi endometriumo karcinoma paprastai pasireiškia šiais simptomais, svarbu, kad gydytojas ją diagnozuotų ankstyvoje stadijoje.

Kaip diagnozuojamas endometriumo vėžys?

Jei įtariama endometriumo karcinoma, pavyzdžiui, dėl kraujavimo, pirmiausia atliekami ginekologiniai tyrimai, siekiant išsiaiškinti, ar kraujavimas kyla iš gimdos. Šiuo tikslu ginekologas paprastai atlieka ultragarsinį tyrimą, po kurio, jei rezultatai nenormalūs, atliekama histeroskopija. Šios operacijos metu paprastai iškrapštoma gimdos ertmė ir, jei reikia, ištiriama šlapimo pūslė bei tiesioji žarna, kad būtų galima nustatyti, kaip toli pažengusi endometriumo karcinoma.

Tik patologui ištyrus nuimtą medžiagą, galima nustatyti galutinę diagnozę, kuri taip pat apibrėžia endometriumo karcinomos diferenciacijos laipsnį. Po to paprastai atliekama tolesnė diagnostika, taikant papildomas vaizdavimo procedūras, pavyzdžiui, magnetinio rezonanso tomografiją (MRT) ir (arba) rentgeno nuotraukas, siekiant nustatyti, ar navikas jau yra metastazavęs.

Į kokias naviko stadijas skirstoma endometriumo karcinoma?

Endometriumo karcinoma paprastai skirstoma į du tipus:

• I tipo navikai: jie dažniausiai pasitaiko jaunesnėms pacientėms iki menopauzės pradžios. Jos paprastai būna linkusios turėti antsvorio. I tipo navikai paprastai būna mažai piktybiniai.
• II tipo navikai: jie paprastai būna labai piktybiniai (piktybiniai) ir dažniausiai pasitaiko vyresnio amžiaus moterims.

Kaip gydoma endometriumo karcinoma?

Endometriumo karcinoma gali būti gydoma chirurginiu būdu su tolesniu radioterapijos taikymu arba pirminiu radioterapijos būdu. Kadangi chirurginio gydymo prognozė paprastai būna geresnė, jam teikiama pirmenybė prieš spindulinį gydymą. Tačiau yra pacienčių, kurių dėl bendros sveikatos būklės ar kitų kontraindikacijų operuoti negalima.

Jei tai ankstyvosios stadijos navikas, jis paprastai gydomas iš dalies arba visiškai pašalinant gimdą chirurginiu būdu (histerektomija). Be to, šios procedūros metu pašalinamos ir kiaušidės (adnexa). Dažniausiai operacija atliekama laparoskopijos būdu iš makšties, todėl galima išvengti pilvo pjūvio. Jei navikas jau labiau pažengęs, turi būti pašalinti ir limfmazgiai. Jei navikas pažeidė limfmazgius, po operacijos gali prireikti ir spinduliavimo.

Be chirurginio gydymo ir chemoterapijos, spindulinė terapija taip pat yra vienas iš endometriumo karcinomos gydymo būdų. Spindulinė terapija gali būti taikoma siekiant sumažinti naviko dydį prieš operaciją arba sunaikinti mikroskopinius naviko likučius po operacijos. Radioterapija, kaip paliatyvusis metodas, yra skirta simptomams palengvinti, jei, pavyzdžiui, naviko nebegalima išgydyti dėl jo pažengusios stadijos. Kuris gydymo metodas taikomas, priklauso ne tik nuo naviko stadijos, bet ir nuo bendros paciento sveikatos būklės.

Kokia endometriumo vėžio prognozė?

Endometriumo karcinomos, kuri jau yra metastazavusi ir pacientė jau yra gana senyvo amžiaus, visiško išgijimo prognozė yra bloga. Apskritai po I ar II stadijos endometriumo karcinomos gydymo vidutinis 5 metų išgyvenamumas yra 70-95 proc. Kita vertus, III ar IV stadijos endometriumo vėžio vidutinis 5 metų išgyvenamumas yra nuo 10 iki 60 proc. Paprastai apie 63 proc. visų pacienčių po gydymo mažiausiai 5 metus lieka be naviko.