Kas yra glioblastoma?

Glioblastoma - tai dažniausiai pasitaikantis piktybinis smegenų navikas, susidarantis iš smegenų atraminių ląstelių. Glioblastoma paprastai išsivysto per trumpą laiką ir gali atsirasti bet kurioje smegenų vietoje. Jei įmanoma, glioblastomą galima visiškai pašalinti chirurginiu būdu ir vėliau gydyti radioterapija arba chemoterapija, tačiau ji yra neišgydoma. Todėl Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) glioblastomą taip pat priskiria IV laipsniui, taigi tai yra sunkiausias smegenų navikas. Glioblastoma dažniausiai suserga suaugusieji nuo 50 iki 70 metų, nors atitinkami rizikos veiksniai, lemiantys glioblastomos išsivystymą, medicinos ekspertams vis dar nežinomi.

Kaip dažnai pasitaiko glioblastoma?

Vidutiniškai vyrai dažniau serga glioblastoma nei moterys. Kasmet glioblastoma suserga maždaug trys iš 100 000 žmonių, todėl šis smegenų naviko tipas yra dažniausia glioma ir dažniausias pirminis piktybinis suaugusiųjų smegenų navikas. Gliomos gali atsirasti grupėmis, ypač šeimoje, ir yra didelė tikimybė, kad jos pasikartos per pirmuosius metus po diagnozės nustatymo.

Kaip išsivysto glioblastoma?

Glioblastoma išsivysto iš vadinamųjų glialinių ląstelių, kurios reguliariai atsinaujina panašiai kaip ir kitos ląstelės. Šiame procese gali pasitaikyti klaidų, kurios gali lemti nekontroliuojamą ląstelių augimą. Glioblastoma paprastai per labai trumpą laiką išauga viename smegenų pusrutulyje ir iš čia per barą išplinta į kitą smegenų pusrutulį. Jos forma primena drugelį. Todėl glioblastioma dar vadinama "drugelio glioma".

Kas sukelia glioblastomą?

Gydytojams dar nepavyko tiksliai nustatyti glioblastomos priežasties. Tačiau neabejotina, kad tam tikros paveldimos ligos, tokios kaip neurofibromatozė (NF), tuberozinė sklerozė, Turko sindromas, Linčo sindromas ir Li-Fraumeni sindromas, gali padidinti glioblastomos išsivystymo riziką. Radiacinė apšvita, kurią gali sukelti radijo dažnio laukai arba kurią pacientas patyrė radioterapijos metu, taip pat gali sudaryti palankias sąlygas glioblastomai išsivystyti.

Kokios yra skirtingos glioblastomos formos?

Glioblastomos naviko ląsteles sudaro centrinės nervų sistemos ląstelės (glialinės ląstelės), kurios perima įvairias funkcijas. Gydytojai, atsižvelgdami į tai, kaip navikas vystosi, skiria pirminę ir antrinę naviko formą:

• Pirminė glioblastoma: išsivysto per kelias savaites iš sveikų glialinių ląstelių ir pasitaiko dažniau nei antrinė glioblastoma. Pirminė glioblastoma dažniausiai suserga vyresnio amžiaus žmonės tarp šeštojo ir septintojo gyvenimo dešimtmečio.
• Antrinė glioblastoma: atsiranda iš žemesnio laipsnio smegenų naviko, todėl yra paskutinė ilgiau trunkančio smegenų naviko stadija. Antrine glioblastoma dažniausiai suserga 40-60 metų amžiaus žmonės.

Kokie yra glioblastomos simptomai?

Tikslūs glioblastomos simptomai priklauso nuo smegenų auglio vietos. Apskritai galima teigti, kad glioblastoma sukelia galvos skausmus, kurie dažniausiai pasireiškia naktį ir ryte. Juos gali lydėti pykinimas ir vėmimas. Kalbos sutrikimai ar epilepsijos priepuoliai, net koma taip pat gali būti glioblastomos požymiai. Visus šiuos simptomus stebina tai, kad jų intensyvumas greitai didėja, o taip yra dėl to, kad glioblastoma išsivysto vos per kelias savaites ir greitai auga. Smegenys negali taip greitai prisitaikyti prie besikeičiančių spaudimo sąlygų, todėl paciento sveikatos būklė per labai trumpą laiką vis blogėja ir blogėja.

Kaip diagnozuojama glioblastoma?

Glioblastomos diagnozę paprastai nustato gydytojas neurologas. Surinkęs anamnezę ir atlikęs fizinę apžiūrą, neurologas paprastai atlieka neurologinį ir neuropsichologinį tyrimą, naudodamas tokius vaizdinimo metodus kaip magnetinio rezonanso tomografija (MRT), kompiuterinė tomografija (KT) ir (arba) kaukolės pozitronų emisijos tomografija (PET). Šiuo atveju siekiama kuo tiksliau nustatyti smegenų naviką, kad būtų sudarytos kuo geresnės sąlygos gydymui.

Kaip gydoma glioblastoma?

Siekdamas padidinti paciento išgyvenimo galimybes, gydytojas visada sieks visiškai pašalinti glioblastomą, kad ji nesukeltų nuolatinių neurologinių pažeidimų, pavyzdžiui, paralyžiaus ar kalbos sutrikimų. Gydytojai tai vadina radikalia operacija, vadinamąja rezekcija. Po to paprastai taikoma spindulinė terapija ir (arba) chemoterapija. Kai kuriais atvejais taip pat galima taikyti vadinamuosius naviko terapijos laukus (TTF). Tai gydymas kintamaisiais elektriniais laukais, kurie turėtų slopinti glioblastomos augimą. Kuris gydymo metodas bus taikomas, visada priklauso nuo paciento amžiaus, jo bendros sveikatos būklės ir naviko savybių.

Jei po baigto gydymo navikas regresuoja arba jei glioblastoma ir toliau auga nepaisant gydymo, gydytojas individualiai gali nuspręsti dėl naujos chirurginės intervencijos ir (arba) spindulinės terapijos ar chemoterapijos. Taip pat gali būti apsvarstyta, ar galima naudoti kitus vaistus.

Be to, gali būti, kad pacientas kartu su gydančiu gydytoju nuspręs, kad glioblastoma nebebus specialiai gydoma, o vietoj to bus palengvinti fiziniai simptomai ir likusį gyvenimo laiką bus formuojamas geriausias įmanomas gyvenimo būdas. Gydytojai šią paliatyviosios pagalbos formą vadina "geriausia palaikomąja priežiūra". Be skausmą malšinančio gydymo, pacientui (ir jo artimiesiems) taip pat teikiama psichologinė ir dvasinė priežiūra.

Kokia glioblastomos prognozė?

Glioblastoma yra neišgydoma. Vidutinė tikėtina gyvenimo trukmė, net ir po operacijos bei vėlesnio radioterapijos ir chemoterapijos, yra šiek tiek daugiau nei vieneri metai ir visada priklauso nuo bendros paciento sveikatos būklės ir naviko stadijos. Jei pavyksta pašalinti 80 proc. glioblastomos arba jei lieka mažiau nei 5 cm naviko, pacientas jau turi pranašumą išgyvenant.