Kas yra glioma?

Terminas glioma reiškia smegenų naviko tipą, kuris išsivysto iš nervinį audinį palaikančių ląstelių (glijinių ląstelių). Glioma skirstoma į toliau nurodytus skirtingus navikų tipus, priklausomai nuo to, iš kokių glialinių ląstelių ji yra kilusi:

• Astrocitomos: žvaigždės formos ląstelės su kartais ilgais ląstelių išsišakojimais, kurios yra vienos iš labiausiai paplitusių gliomų - sudaro daugiau kaip 60 proc,
• Oligodendrogliomos: Ląstelės su trumpais išsišakojimais, kurios sudaro 10 proc. visų gliomų,
• Ependimomos: smegenų skilveliai, kurie sudaro 5-10 proc. visų gliomų,
• Mišrios gliomos: tokios kaip oligoastrocitomos, kurios sudaro 5-10 proc. visų gliomų.

Gliomą galima pašalinti chirurginiu būdu arba gydyti radioterapija ir (arba) chemoterapija. Išgijimo tikimybė skiriasi priklausomai nuo gliomos tipo. Mažiau piktybinės (žemo laipsnio) gliomos gali būti gydomos, tačiau kitos yra neišgydomos. Glioma yra labiausiai paplitęs pirminio smegenų naviko tipas - kasmet ja suserga vidutiniškai penki-šeši iš 100 000 žmonių. Kai kurių tipų gliomos navikai išsivysto vaikystėje, o kitų tipų navikai išsivysto tik suaugus.

Kokie yra skirtingi gliomos tipai?

Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) gliomas, kaip ir kitus smegenų auglius, pagal jų augimą ir prognozę skirsto į vadinamuosius auglių lygius:

• I. Klasė: pilocitinė astrocitoma; tai gerybiniai ir lėtai augantys navikai, kurių prognozė paprastai būna gera ir kuriuos galima pašalinti chirurginiu būdu
• II laipsnis: difuzinė astrocitoma (fibrilinė, gemistocitinė, pilomiksinė, protoplazminė); oligodendroglioma; oligoastrocitoma; navikai, kurie po sėkmingo gydymo turi didelę riziką atsinaujinti (recidyvuoti) ir gali virsti piktybiniais navikais,
• III laipsnio: anaplastinė astrocitoma; anaplastinė oligodendroglioma; anaplastinė oligoastrocitoma; tai piktybiniai navikai, kuriuos reikia ne tik operuoti, bet ir švitinti ir (arba) gydyti chemoterapija,
• IV. Klasė: Glioblastoma: tai labai piktybiniai navikai, kurie greitai auga ir kurių prognozė yra nepalanki. Net ir taikant turimus gydymo metodus - operaciją, spinduliavimą ir (arba) chemoterapiją, glioblastomos paprastai neišgydomos.

Glioblastoma yra labiausiai paplitusi, po jos seka įvairios astrocitomos formos. Oligodendroglioma yra rečiausia smegenų naviko forma. Žemo laipsnio gliomos dažniau pasitaiko vaikams ir jaunesniems suaugusiesiems, o suaugusiesiems ir vyresnio amžiaus žmonėms dažniau išsivysto aukšto laipsnio gliomos.

Kas sukelia gliomą?

Gydytojai vis dar nesutaria dėl smegenų navikų priežasčių. Tačiau jie daro prielaidą, kad glioma gali išsivystyti dėl genetinių veiksnių. Tai visų pirma neurofibromatozė I arba tuberozinė sklerozė. Tačiau gliomos augimą gali paskatinti ir spindulinė terapija, kuri, pavyzdžiui, buvo taikyta ankstesniam vėžiui gydyti.

Smegenų auglius sukelia sutrikęs fiziologinis ląstelių dalijimasis, kuris kasdien vyksta dėl medžiagų apykaitos kiekvienoje ląstelėje, taip pat genetinėje medžiagoje - DNR. Jei vykstant šiems procesams DNR pažeidžiama, gali atsirasti mutacijų arba defektinių DNR atkarpų. Dėl to šios išsigimusios ląstelės gali nekontroliuojamai daugintis ir sukelti ligotą audinį (neoplaziją).

Kokie yra gliomos simptomai?

Glioma, kaip ir daugelis kitų smegenų navikų, pasireiškia gana vėlai. Kokie simptomai pasireiškia ir kiek jie pastebimi, visada priklauso nuo naviko vietos. Iš pradžių glioma gali pasireikšti nuolat pasikartojančiais galvos skausmais, galvos svaigimu, pykinimu ir vėmimu. Tačiau, priklausomai nuo vietos, ji taip pat gali sukelti elgesio ir jutimo sutrikimų, pavyzdžiui, dilgčiojimą, taip pat regos ir kalbos sutrikimų. Be to, gali atsirasti net traukulių, kurie rodo didėjantį intrakranijinį spaudimą.

Kaip diagnozuojama glioma?

Glioma diagnozuojama magnetinio rezonanso tomografijos (MRT) metodu. Kad gliomą būtų galima nustatyti dar tiksliau, taip pat atliekamas audinių tyrimas (biopsija). Kadangi gliomą sudaro vadinamosios glijos skaidulos, jas audinio mėginyje galima aptikti spalvotai žymint glijos skaidulų baltymą (GFAP). Taip galima atskirti ir kitus smegenų auglius, nes kiekviename iš jų yra skirtingų baltymų.

Kaip gydoma glioma?

Gydymo būdas visada priklauso nuo atitinkamos gliomos sunkumo, jos dydžio ir lokalizacijos. Apskritai glioma gali būti gydoma chirurginiu, spinduliniu ir (arba) chemoterapiniu būdu. Kartu su šiais gydymo metodais pacientui taip pat teikiama psichologinė pagalba.

Rinkdamasis tinkamą gydymo metodą, gydytojas visada įvertina riziką ir naudą. Apskritai gydytojas visada stengsis visiškai pašalinti naviką operacijos būdu. Svarbiausias pooperacinis gydymas paprastai yra radioterapija. Arba gali būti taikomas sisteminis medikamentinis gydymas, kuriame svarbiausias vaidmuo tenka citostatikų ir antiangiogenezės srities medžiagoms.

Jei yra glioblastoma, ji gali būti gydoma naudojant vadinamuosius naviko gydomuosius laukus (TTF). Taikant šį gydymo metodą, ant paciento uždedamas gaubtas, per kurį generuojami magnetiniai laukai. Šie magnetiniai laukai turėtų slopinti naviko ląstelių augimą. Navikus gydančių laukų veiksmingumas jau įrodytas medicininiais tyrimais, todėl jis visada turėtų būti svarstomas kaip glioblastomos gydymo būdas.

Kokia tikimybė išgydyti gliomą?

Be naviko sunkumo, prognozė taip pat priklauso nuo paciento amžiaus ir bendros sveikatos būklės. Tiesa, visiško išgijimo perspektyvos mažėja didėjant amžiui ir ligos būklei. Penkerių metų išgyvenamumas po diagnozės nustatymo yra apie 20 proc. nepriklausomai nuo asmens lyties. Sėkmingam gydymui, ypač piktybinių gliomų, visada svarbu anksti diagnozuoti ir pradėti tinkamą gydymą, nes tokio tipo navikai visada greitai auga.