Kas yra histiocitoma?
Histiocitoma yra gerybinis jungiamojo audinio auglys. Kadangi ji panaši į kietąją fibromą, histiocitoma dar vadinama dermatofibroma. Histocitoma paprastai būna 0,5-2 cm dydžio mazgelis, išsikišęs virš odos lygio ir įgaunantis rusvą ar raudoną spalvą. Paspaudus pažeistą odos plotą, histiocitoma linkusi plisti gilyn. Daugeliu ligos atvejų histiocitoma susidaro ant kojų, ypač blauzdų. Tačiau ji gali atsirasti ir ant rankų. Histiocitomą dažnai sukelia vabzdžių ir (arba) uodų įkandimai. Tačiau ji taip pat gali išsivystyti po nedidelio sužalojimo. Suaugusieji nuo 30 iki 60 metų amžiaus histiocitoma serga dažniau nei vidutiniškai. Moterys serga dažniau nei vyrai. Liga rečiau pasitaiko vaikams.
Kokių yra histiocitomos tipų?
Medicinoje terminas "histiocitoma" vartojamas norint atskirti šiuos du navikus:
- Gerybinė odos fibrozinė histiocitoma (vadinamoji dermatofibroma): tai gerybinis odos navikas, sudarytas iš fibrocitų ir kolageno skaidulų, galintis išsivystyti bet kuriuo gyvenimo laikotarpiu, tačiau dažniausiai pasitaikantis jauniems suaugusiesiems.
- Piktybinė fibrozinė histiocitoma: jai priskiriami tiek odos, tiek minkštųjų audinių ir kaulų navikai.
Kodėl išsivysto histiocitoma?
Tiksli histiocitomos atsiradimo priežastis gydytojams dar nėra visiškai aiški. Tačiau jie įtaria, kad histiocitoma gali išsivystyti dėl vabzdžio įkandimo, pavyzdžiui, erkės įkandimo. Be to, svarstomos ir kitos galimos išsivystymo priežastys:
- kaip randas po odos sužalojimo,
- kaip plaukų folikulo uždegimas (folikulitas),
- kaip nedidelio sužeidimo pasekmė
Kuriose kūno dalyse susidaro histiocitomos?
Histiocitomų paprastai gali atsirasti bet kurioje kūno vietoje, tačiau ypač dažnai jos būna ant galūnių, ypač ant rankų ir kojų. Mokslinėje literatūroje taip pat aprašomos delnų ir pėdų histiocitomos, tačiau jos pasitaiko gana retai.
Kaip galite išvengti histiocitomos?
Apskritai histiocitomos išsivystymo išvengti neįmanoma. Tačiau galite sumažinti histiocitomos išsivystymo riziką, pavyzdžiui, atidžiai gydydami odos sužalojimus. Be to, nereikėtų atidengti vabzdžių įkandimų ir užkirsti kelią plaukų folikulų infekcijų ar odos infekcijų išsivystymui.
Ar histiocitoma yra pavojinga?
Medicininiu požiūriu histiocitoma nėra pavojinga. Tačiau jos gali būti suvokiamos kaip trikdančios, ypač estetiniu požiūriu. Jos taip pat gali trukdyti judėti, jei yra tose odos vietose, kurios dažnai patiria trintį. Tai gali būti pažastų sritis, apatinė moterų krūtų dalis arba kojos.
Kai kuriais atvejais histiocitoma gali sukelti uždegimą. Tai ypač būdinga, jei speneliai yra vadinamieji pedunkuliuoti ir susisukę. Tuomet jie gali įgauti juodą spalvą ir dėl uždegimo žūti.
Kokius simptomus sukelia histiocitoma?
Histiocitoma pasireiškia kaip neskausmingi maži mazgeliai ant odos ir dažniau pasitaiko ant galūnių. Jie gali būti nuo 0,3 iki 1,5 cm dydžio ir gali atsirasti pavieniai arba po kelis. Jei juose yra pigmento hemosiderino, jie įgauna rusvą arba melsvą spalvą. Jei juos sudaro riebalų sankaupos, jie gali būti rausvos arba gelsvos spalvos.
Be išorinės išvaizdos, histocitoma nesukelia jokių kitų simptomų, nebent dėl savo lokalizacijos sutrikdo judėjimą. Histocitoma nesukelia skausmo, nėra linkusi niežėti ar degeneruoti.
Kaip diagnozuojama histiocitoma?
Dermatologas gali diagnozuoti histiocitomą pažvelgęs į jai būdingą išvaizdą. Kartu nustatomas histiocitomos tipas.
Kaip gydoma histiocitoma?
Kadangi histiocitoma paprastai yra tik nekenksmingas odos pokytis, paprastai jos gydyti nereikia. Tačiau jei histiocitoma dėl savo vietos trukdo judėti arba jei dažnai kyla uždegimas, ją galima pašalinti chirurginiu būdu. Chirurginiu būdu taip pat gali būti rekomenduojama pašalinti vadinamuosius pedunkuliuotus spenelius, nes, priklausomai nuo jų padėties, jie gali lengvai užsidegti arba įsipainioti į vėrinius ar pan.
Tačiau po šios procedūros lieka randas. Taip pat galimas pašalinimas CO2 lazeriu. Histocitoma paprastai šalinama taikant vietinę nejautrą, o žaizdai uždaryti reikia kelių siūlių. Maždaug penkiais procentais visų atvejų po chirurginio pašalinimo histiocitoma vėl susiformuoja.
Ar galite patys pašalinti histocitomą?
Bet kokiu atveju turėtumėte susilaikyti nuo histiocitomos šalinimo patys. Be to, histiocitomos, pavyzdžiui, vadinamosios pedunkulinės karpos atveju, nereikėtų savarankiškai ligatuoti ar klijuoti fibromos pleistro be gydytojo priežiūros. Bet koks bandymas gydytis savarankiškai kelia infekcijos, uždegimo ir randų susidarymo riziką.
Kokios naminės priemonės gali padėti nuo histiocitomos?
Kai kuriais atvejais vietoj chirurginio savigydos būdo histiocitomos pašalinimui gali būti veiksmingos naminės priemonės. Kai kurie sergantieji kelis kartus per dieną ant histiocitomos lašina obuolių sidro actą. Arba kelis kartus per dieną ant histiocitomos galima dėti obuolių acte pamirkytą vatą. Kai kuriais atvejais, taikant šį savigydos būdą, histiocitoma išnyksta. Tačiau svarbu įsitikinti, kad aplink histiocitomą esanti oda netaptų uždegiminė.