Ginekologijoje kalbėdami apie miomą paprastai turime omenyje gerybinius hormonams jautrius auglius. Beje, terminas mioma kilęs iš garsaus gydytojo Rudolfo Virchovo, kuris dar 1863 m. skaitė paskaitas apie miomas.

Paprastai miomos išsivysto vaisinguoju moters gyvenimo tarpsniu, t. y. prieš lytinį brendimą ir po menopauzės daugiau nepasitaiko augančių miomų.

Dauguma moterų, turinčių fibromą, neturi jokių simptomų ar nusiskundimų. Maždaug 12-25 % vaisingo amžiaus moterų turi fibroidų.

Tik 0,1 % miomų išsivysto į piktybinį naviką.

Priklausomai nuo fibroidų lokalizacijos, skiriami šie tipai: - fibroidai, kurie išsikiša į gimdos ertmę (vadinamieji submukoziniai fibroidai, 0-3 tipas), - fibroidai, esantys gimdos sienelės viduje (spg. intramuraliniai fibroidai, 3-6 tipas) ir - fibroidai, išsikišę į pilvo ertmę (vadinamieji subseroziniai fibroidai, 7 tipas).

Literatūroje po terminu mioma galima rasti šiuos dažnius:

Mijoma: | 253 Hz | 420 Hz | 453 Hz | 832 Hz |

Mioma: | 127 Hz | 253 Hz | 420 Hz | 420 Hz | 453 Hz | 689 Hz | 832 Hz |

Piktybinė mioma: | 127 Hz | 253 Hz | 420 Hz | 453 Hz | 482 Hz | 689 Hz | 832 Hz |

Gimdos mioma: |253 Hz | 420 Hz | 453 Hz | 482 Hz | 689 Hz | 832 Hz |