Kas yra odontogeniniai navikai?

Odontogeniniai navikai - tai reti sąnario kremzlės ir kaulo navikai. Jie susidaro daugiausia iš embrioninių dantų formavimosi audinių liekanų (odontogeninių) ir formuojasi tik žandikaulio kaule arba laisvai judančioje burnos gleivinėje (alveolinėje gleivinėje). Dauguma odontogeninių navikų yra gerybiniai (gerybiniai) navikai. . Tačiau kartais gali išsivystyti ir piktybiniai navikai, pavyzdžiui, sarkomos ar karcinomos, kurie yra odontogeninės kilmės. 90 proc. visų atvejų odontogeniniai navikai išsivysto tarp 6 ir 20 gyvenimo metų.

Kokios skiriamos odontogeninių navikų formos?

Odontogeniniai navikai gali būti klasifikuojami taip:

• hamartominiai navikai: šiai grupei priskiriami į naviką panašūs gerybiniai audinių pokyčiai. Jie susiformuoja dėl išsklaidyto arba defektinio gemalinio audinio .
• neneoplastiniai pokyčiai: tai apima nenormalius ląstelių pokyčius.
• metastaziniai piktybiniai navikai: šiems priskiriami piktybiniai navikai, kurie sudaro metastazes.

Kokių tipų yra gerybiniai odontogeniniai navikai?

Gerybiniai odontogeninių navikų navikai gali būti gerai apibrėžti makroskopiškai ir pasižymėti lokaliai pasislinkusiu augimu. Gerybines naviko formas paprastai galima pašalinti nepažeidžiant aplinkinės srities . Paprastai nereikia nerimauti ir dėl jokių funkcinių apribojimų . Gydytojai skiria vadinamąją egztirpaciją, t. y. visišką chirurginį naviko pašalinimą, ir eksciziją, t. y. naviko išpjovimą iš pažeistų audinių.

• Ameloblastoma:Klasikinė ameloblastomos forma atsiranda kaule (intraossealiai), plinta į gretimas struktūras ir daro joms destruktyvų poveikį . Rečiau pasitaikantys ameloblastomos variantai: vienmomentė ameloblastoma, periferinė ameloblastoma (dar vadinama minkštųjų audinių ekstraosseozine ameloblastoma) ir desmoplastinė ameloblastoma. Maždaug 20 proc. visų odontogeninių navikų sudaro ameloblastomos, kurios paprastai atsiranda tarp 30 ir 50 metų amžiaus.
• Ameloblastinė fibroma: tai reta, gerybinė naviko forma, dažnai atsirandanti prie neišdygusio danties.
• Adenomatoidinis odontogeninis navikas (AOT) (dar vadinamas adenoameloblastoma): tai taip pat gerybinė naviko forma, atsirandanti dėl ydingai diferencijuoto arba išsklaidyto gemalinio audinio (hamartomato). Adenomatoidinis odontogeninis navikas pasitaiko 58-63 proc. visų atvejų Afrikos ir Azijos regione.
• Fibromiksoma (dar vadinama odontogenine miksoma): pasitaiko palyginti retai.
• Kalcifikuojantis epitelinis odontogeninis navikas (KEOT) (dar vadinamas Pindborgo naviku):taip pat reta naviko forma.
• Kalcifikuojantiodontogeninė cista (dar vadinama Gorlino cista):pasitaiko palyginti retai, t. y. tik 2 proc. visų odontogeninių navikų, ir formuojasi kaip cista.
• Odontoma:paprastai susiformuoja šalia palikto danties. Gydytojai skiria du tipus: sudėtingą odontomą ir sudėtinę odontomą. Sudėtinę odontomą sudaro visi dantį formuojantys audiniai, o sudėtinę odontomą sudaro mažiausios rudimentinės danties struktūros. Odontomos yra vieni dažniausių odontogeninių navikų ir sudaro apie 73 proc. visų Šiaurės Amerikoje ir Europoje esančių hamartomų.
• Odontogeninė fibroma:pasitaiko retai ir gali būti įvairių morfologinių variantų.
• gerybinė cementoblastoma (dar vadinama tikrąja cementoma):taip pat pasitaiko retai ir susiformuoja iš danties cementą sudarančių ląstelių.

Kokių tipų būna odontogeninių navikų piktybinių navikų?

Piktybiniai odontogeninių navikų navikai įsiskverbia į gretimas struktūras ir auga lokaliai destruktyviai. Jie taip pat linkę metastazuoti ir dažnai recidyvuoja (atsinaujina).

•  Odontogeninė karcinoma:yra labai reta ir sunkiai diferencijuojama.
•  Odontogeninėsarkoma:labai reta.

Kokius simptomus sukelia odontogeninis navikas?

Odontogeniniai navikai paprastai būna besimptomiai, nes jie taip pat linkę augti lėtai . Tačiau, jei tai yra naviko forma su ryškiu augimu, gali atsirasti patinimas, dantų patinimas, dantų šaknų atsinaujinimas, taip pat dantų atsipalaidavimas ir didėjantis spaudimas apatinio žandikaulio nervui bei su tuo susiję jautrumo sutrikimai.

Kaip diagnozuojamas odontogeninis navikas?

Kadangi odontogeniniai navikai paprastai nesukelia jokių simptomų, jie dažnai diagnozuojami kaip atsitiktinis radinys, pavyzdžiui, per apžiūrą, . Odontogeninis navikas gali būti vizualizuojamas įprastomis vaizdavimo procedūromis. Norint nustatyti tikslią diagnozę, reikia atlikti histologinį naviko audinio tyrimą.

Kaip gydomas odontogeninis navikas?

Paprastai odontogeninį naviką bandoma pašalinti chirurginiu būdu. Kai kuriais atvejais tuomet reikia atstatyti pažeistos vietos kaulą. Kadangi odontogeninis navikas yra linkęs formuotis iš naujo (recidyvas), navikas turi būti pašalintas kuo didesniame plote . Daugeliu atvejų neišvengiama pašalinti pažeistą žandikaulio dalį (rezekcija)

Atkuriant žandikaulio kaulą, paprastai pirmiausia atliekama laikina rekonstrukcija, pavyzdžiui, naudojant tiltinę plokštelę (titano plokštelę). Vėliau ši titaninė plokštelė pašalinama, o pažeistas žandikaulio kaulas atkuriamas autologiniu kaulo transplantatu. Autologinio kaulinio transplantato gamybai gali būti naudojami mikrochirurginiu būdu reanastomozuoti kauliniai transplantatai. Jie gali būti gauti, pavyzdžiui, iš klubakaulio keteros arba blauzdikaulio.

Kokia yra odontogeninio naviko prognozė?

Odontogeninio naviko prognozė visada priklauso nuo ligos stadijos diagnozės nustatymo metu, taip pat nuo to, ar tai gerybinis, ar piktybinis navikas. Be to, lemiamą reikšmę turi odontogeninio naviko tipas. Paprastai odontogeniniai navikai po kurio laiko vėl linkę formuotis (recidyvai). Siekiant anksti diagnozuoti galimą naviką ir jį išgydyti , pacientas turėtų reguliariai tikrintis net ir po sėkmingo gydymo.