Žmogaus organizme gyvena daugybė mikroorganizmų. Jei įsivaizduotume, kad devyniasdešimt procentų žmogaus organizme vyraujančių ląstelių yra ne žmogaus kilmės, kad mūsų žmogaus kūną sudaro apie 10 trilijonų ląstelių ir kad tik apatinėje žarnyno dalyje yra apie 100 trilijonų bakterijų arba vienaląsčių augalinių organizmų, apytiksliai įsivaizduotume, kas kasdien vyksta mūsų organizme.
Žarnyne esantys mikroorganizmai paprastai yra veiksmingi mikroorganizmai, be kurių organizmas sunkiai apsieina.
Tačiau mūsų organizmas kasdien patiria ir virusų bei bakterijų atakas, kurių tikslas - susilpninti arba pažeisti žmogaus organizmą.
Antiinfekcinės elektromedicinos srityje išskiriamos 3 skirtingos elektromedicininės procedūros, skirtos kovai su šiais patogenais:
- Dabartinės indukcijos procedūros
- Dažnio procedūros
- Stiprių magnetinių impulsų indukcija
Srovės indukcijos metodas
Srovės indukcijos metodu bandoma paveikti palyginti nedidelį kūno plotą, paprastai praeinantį kraują.
Naudojama srovės įtampa turi būti tokia stipri, kad ją beveik galima apibūdinti kaip alopatinę, tačiau paties organizmo signalai neturėtų būti suponuojami.
Kraujyje indukuota srovės srove siekiama depoliarizuoti kraujo plazmoje esančių patogenų membraninius potencialus. Šios depoliarizacijos metu išorinis baltymų sluoksnis tampa nebereikalingas, todėl patogenai negali prisiliesti prie organizmo ląstelių.
Srovės srautas taip pat veikia raudonuosius kraujo kūnelius. Tačiau jie gerai atlaiko srovės poveikį, nes elektrofiziologiniu požiūriu yra daug atsparesni.
Srovės indukcijos procedūra praktiškai taikoma daktaro Roberto Becko sukurtame "Beck blood zapper". Tačiau pats daktaras Bekas savo žinias arba teoriją apie kraujo įelektrinimą grindė 1993 m. daktaro Kaali JAV patentu 5 188 738.
Becko generatorius iš mūsų internetinės parduotuvės veikia pagal šį principą.
Dažnio metodas
Taikant dažninį metodą, srovės srautas per didesnį kūno plotą tiekiamas per rankų arba kojų elektrodus. Šis metodas remiasi intensyvia biologinių (ląstelių membranų, ląstelių komunikacijos ir kt.) ir techniškai sukeltų elektrinių laukų sąveika.
Kadangi visą organizmą veikia išsklaidyta srovės įtampa, paveikiami visi bioelektriniai gyvybiniai procesai.
Visų pirma dėl bendrojo elektromagnetinio lauko lemiamai padidėja visų ląstelių membraninių kanalų pralaidumas, todėl padidėja jų pralaidumas, o kartu ir medžiagų apykaitos greitis.
Visi Nikolos Teslos, Žoržo Lachovskio, Rojaus Rifo ir Huldos Klark metodai priklauso dažnių metodo principui.
Terapiniu požiūriu, remiantis rezonanso principu, parazitui priklausantis dažnis naudojamas atitinkamai patogeninei rūšiai sunaikinti. Tačiau tai suponuoja prielaidą, kad galima nustatyti ir tikslų dažnį, o tada atitinkamai dažnių terapijos prietaisu į organizmą gali būti vedamas ir tikslus dažnis.
Jei tikslaus dažnio nustatyti neįmanoma arba jei atrodo, kad procedūra užima per daug laiko, dažnių terapijos procedūrai gali būti naudojamas ir 33 kHz dažnis, kuris, remiantis tyrimų rezultatais, sukelia sunkumų daugumai parazitų.
Taikant dažnių metodą reikia atsižvelgti į tai, kad į organizmą tekanti srovė ne visada patenka ten, kur turėtų veikti. Tokiais atvejais (pvz., žarnynas, kaulai ir kt.) dažnio procedūra turi būti atliekama naudojant plazmos terapijos prietaisus.
Stiprių magnetinių impulsų indukcija
Stiprių magnetinių impulsų indukcijai naudojamas vadinamasis magnetinis pulsaras.
Magnetiniam impulsui prasiskverbus į kūną, sukuriami elektriniai sūkuriniai laukai, kurių, analogiškai į kraują indukuotai silpnai srovei, pakanka mikroorganizmams devitalizuoti.
Dr. Robertas Bekas šią priešinfekcinės elektromedicinos formą taip pat rekomenduoja taikyti kartu su Bekko kraujo užpikliu, nes patogenai gali įsikurti ir už kraujotakos ribų, todėl vien kraujo užpikliu jų pasiekti neįmanoma.
Pavyzdys: limfmazgiuose yra užkrato formų, kurios į kraujotaką patenka tik vėliau. Šiuo metu kraujo užperis jų nepasiektų. Apdorojant magnetiniais impulsais, šios mikrobinės formos yra devitalizuojamos iš anksto, t. y. limfmazgiuose, ir pašalinamos kaip "baltyminės atliekos".