Kas yra sarkomos?

Sarkomos - tai reti piktybiniai navikai, kuriais Vokietijoje kasmet suserga apie 5 000 pacientų ir kurie sudaro beveik vieną procentą visų naujų vėžio atvejų. Daugiausia (apie 85 proc. visų sarkomų) jos išsivysto minkštuosiuose audiniuose, pavyzdžiui, raumenyse, riebaluose ir (arba) jungiamajame audinyje. Rečiau jos gali atsirasti ir kauluose (apie 15 proc. visų sarkomų). Sarkomoms priskiriama apie 100 skirtingų potipių, kurių nustatymas labai svarbus gydymui.

Į kokius minkštųjų audinių navikus skirstomos sarkomos?

Apskritai sarkomos skirstomos į šiuos tris minkštųjų audinių navikų tipus:

• gerybiniai ir neagresyvūs minkštųjų audinių navikai: tokie kaip liposarkoma (priklauso antrai pagal dažnumą minkštųjų audinių sarkomai po histiocitomos), fibrosakroma (atsiranda iš jungiamojo audinio ląstelių) arba hemangioma - tai lokalizuoti navikai, kurie neįauga į kitus audinius. Dažniausiai šių tipų navikai atsiranda ant rankų arba kojų. Retesniais atvejais jie taip pat gali pažeisti pilvą, dubenį, pečius ir (arba) galvą ir kaklą.
• Tarpiniai minkštųjų audinių navikai: tokie kaip agresyvios fibrosarkomos (desmoidiniai navikai) įauga tiesiai į gretimus audinius. Tačiau jie paprastai neturi metastazių kitose kūno dalyse.
• Piktybiniai minkštųjų audinių navikai (sarkomos ): pavyzdžiui, liposakomos arba leiomiosarkomos (sudarytos iš lygiųjų raumenų ląstelių), kurios tiesiogiai įauga į gretimus audinius ir taip pat gali išplisti metastazėmis į tolimesnius organus.

Paprastai minkštųjų audinių sarkomos navikines ląsteles platina daugiausia per kraują ir dažnai metastazuoja į plaučius, o metastazės limfmazgiuose pasitaiko daug rečiau.

Angiosarkoma yra šiek tiek specializuotas minkštųjų audinių sarkomos potipis. Tai piktybinis navikas, dažnai pasitaikantis odoje, kepenyse, krūtyje ar blužnyje. Angiosarkoma atsiranda iš limfagyslių (limfangiosarkoma) arba kraujagyslių endotelio ląstelių (hemangiosarkoma).

Į kokius kaulų navikus diferencijuojamos sarkomos?

Kaulų navikai gali būti gerybiniai arba piktybiniai, tačiau kaulų sarkomos visada yra piktybinės. Jos atsiranda kremzliniame audinyje arba tiesiogiai kaule, tuo jos skiriasi nuo kaulų metastazių. Taip yra todėl, kad pastarosios atsiranda ne kauluose, o kituose organuose. Tuomet naviko ląstelės metastazuoja į kaulus.

Dažniausiai pasitaikančios kaulų sarkomos yra chondrosarkoma (piktybinis kaulų navikas), osteosarkoma (dažniausias pirminis piktybinis kaulų navikas) ir Ewingo sarkoma. Osteosarkoma ir Ewingo sarkoma ypač dažnai pasitaiko vaikams, paaugliams ir (arba) jauniems suaugusiesiems, o vyresniems nei 40 metų suaugusiesiems šios dvi kaulų sarkomos pasitaiko retai. Savo ruožtu vyresni nei 50 metų žmonės dažniau nei vidutiniškai serga chondrosarkoma.

Specifiškesnis kaulų sarkomos potipis yra rabdomiosarkoma. Tai karcinoma, kuri dažniausiai pasitaiko vaikystėje ir išsivysto iš embrioninių mezenchiminių ląstelių. Šios ląstelės dar gali išsivystyti į skeleto raumenų ląsteles. Rabdomiosarkoma gali išsivystyti bet kurioje kūno dalyje ir apimti beveik bet kokio tipo raumeninį audinį.

Kokiais simptomais gali pasireikšti sarkoma?

Sarkomos paprastai nesukelia jokių tipiškų simptomų, todėl jos dažnai diagnozuojamos vėlai. Pirmasis požymis yra neskausmingas patinimas arba gumbas. Jei patinimas ar gumbas plečiasi, taip pat gali būti jaučiamas pažeistos odos srities įtempimas. Tik tada, kai sarkoma išstumia nervus ir (arba) įauga į nervinį audinį, gali atsirasti skausmas.

Jei sarkoma yra paviršinė, ji paprastai aptinkama anksčiau nei sarkomos, esančios giliau audiniuose arba įsitvirtinusios krūtinėje ar pilve. Jei yra kaulų sarkoma, ji gali sukelti sąnarių skausmą, sąnarių sustingimą arba kaulo lūžį.

Pastebėjus patinimą, kuris nesumažėjo ilgiau nei po keturių savaičių, būtinai reikia kreiptis į gydytoją, kad jis mediciniškai patikslintų patinimą. Tai ypač aktualu, jei patinimas yra 5 cm skersmens, didėja, sukelia (stiprų) skausmą ir (arba) yra po oda. Jei būdingi visi šie požymiai, padidėja piktybinio naviko tikimybė.

Kokios yra sarkomų atsiradimo priežastys?

Tiksli sarkomų atsiradimo priežastis medicinos ekspertams vis dar nežinoma. Tačiau toliau išvardyti veiksniai laikomi galimais sarkomos išsivystymo rizikos veiksniais:

• Reti genetiniai sindromai gali sudaryti palankias sąlygas sarkomai išsivystyti.
• Po spindulinės terapijos sarkoma gali išsivystyti spinduliavimo vietoje.
• Tam tikros rūšies žmogaus herpeso virusas gali turėti įtakos Kapoši sarkomos išsivystymui.
• Kepenų sarkomų išsivystymas tikriausiai yra susijęs su vinilchloridu.
• Aplinkos toksinai ir (arba) sąlytis su tam tikromis cheminėmis medžiagomis gali sukelti sarkomą.
• Lėtinis uždegimas gali kelti minkštųjų audinių sarkomos riziką.

Kokia yra sarkomos eiga?

Sarkomos eiga priklauso nuo įvairių veiksnių, todėl visada vyksta gana skirtingai. Be to, koks yra sarkomos potipis, taip pat priklauso nuo to, ar naviko ląstelės yra piktybinės, kokį dydį sarkoma jau pasiekė, kur yra sarkoma ir ar sarkoma jau suformavo metastazes. Visi šie veiksniai lemia, ar sarkomą galima pašalinti chirurginiu būdu.

Kaip diagnozuojama sarkoma?

Kadangi sarkomos yra retos ir gali būti įvairių formų, diagnozuoti jas ne visada lengva. Tačiau sarkomos potipio nustatymas yra būtina optimalaus gydymo sąlyga. Norėdami nustatyti diagnozę, gydytojai pirmiausia surinks paciento ligos istoriją ir atliks išsamią fizinę apžiūrą. Naudodamas tokius vaizdinimo metodus, kaip magnetinio rezonanso tomografija (MRT) ir (arba) kompiuterinė tomografija (KT), gydytojas gali nustatyti, kiek navikas išplitęs. Paėmus audinio mėginį (biopsiją) ir ištyrus smulkiuosius audinius, galima nustatyti galutinę sarkomos diagnozę.

Kaip gydoma sarkoma?

Pacientai, kuriems kyla pagrįstų įtarimų dėl sarkomos arba kurių diagnozė jau patvirtinta, turėtų kreiptis į centrą, kuris specializuojasi sarkomų gydyme. Šiame specialiame sarkomos centre ranka rankon dirba įvairių sričių specialistai. Norint pradėti taikyti tinkamas gydymo priemones, pirmiausia reikia tiksliai nustatyti sarkomos tipą. Tam gydytojai turi žinoti, ar navikas auga lokaliai, ar jau įaugęs į gretimus audinius ir ar išplitęs į metastazes. Tačiau parenkant gydymą svarbų vaidmenį atlieka ir bendra paciento sveikatos būklė bei amžius.

Minkštųjų audinių sarkomų gydymo metodai

Minkštųjų audinių sarkoma iš esmės gali būti gydoma chirurginiu būdu, radioterapija arba chemoterapija. Tačiau minkštųjų audinių sarkomos taip pat gali būti gydomos vaistais.

Jei tai lokalizuota minkštųjų audinių sarkoma, ją galima kuo išsamiau pašalinti chirurginiu būdu. Jei tai pavyksta, tikimybė pasveikti yra labai gera. Kai kuriems pacientams prieš operaciją taip pat gali tekti skirti radioterapiją ir (arba) chemoterapiją (neoadjuvantinis gydymas). Jei po operacijos reikalingas papildomas gydymas, pavyzdžiui, pooperacinis spinduliavimas, gydytojai tai vadina adjuvantiniu gydymu. Taip siekiama sumažinti riziką, kad navikas vėl susiformuos. Kai kuriais atvejais gali būti paskirtas tiek prieš, tiek po gydymo.

Kaulų sarkomų gydymo metodai

Kaulų sarkomos taip pat dažniausiai gydomos chirurginiu būdu, radioterapija arba chemoterapija. Taip pat ir tiksliniai vaistai gali žadėti išgydymą gydant atskiras kaulų sarkomas. Kaip ir minkštųjų audinių sarkomos atveju, taip ir kaulų sarkomos atveju svarbus sarkomos tipas, naviko vieta ir jo dydis. Tačiau gydymo metodui reikšmės turi ir tai, ar navikas jau yra įaugęs į gretimus audinius ir jau yra suformavęs auglius. Be to, svarbi bendra paciento sveikatos būklė ir amžius.