Kas yra virškinimo trakto stromos navikas?
Virškinimo trakto stromos navikai (sutrumpintai GIST) yra reta virškinimo trakto minkštųjų audinių (sarkomų) liga, kuria Vokietijoje kasmet suserga maždaug 1 500 žmonių. Virškinimo trakto stromos navikai sudaro mažiau nei vieną procentą visų virškinimo trakto navikų ir tik prieš kelerius metus buvo išskirti kaip savarankiška vėžio rūšis. Beveik 50-70 proc. atvejų GIST dažniausiai išsivysto skrandyje (gastro). priešingai, 30 proc. virškinimo trakto stromos navikų išsivysto plonojoje žarnoje (žarnyne). Dar rečiau virškinimo trakto stromos navikai atsiranda storojoje ar dvylikapirštėje žarnoje arba stemplėje. Pusei visų pacientų, kuriems diagnozuojami virškinamojo trakto stromos navikai, taip pat nustatomos metastazės. Šios metastazės dažnai aptinkamos kepenyse arba pilvo ertmėje (pilvaplėvėje). Rečiau metastazės taip pat susidaro plaučiuose arba kauluose.
Kaip išsivysto GIST?
Gydytojai dėl virškinamojo trakto ląstelių, vadinamųjų Cajal ląstelių, atsiradimo kaltina virškinamojo trakto stromos navikų genų mutaciją. Šį genetinį defektą sukelia pakitęs baltymas, vadinamasis KIT receptorius arba CD117. Šis baltymas, esantis ląstelių paviršiuje, perduoda signalus augti ląstelės viduje. Taip ląstelės nuolat nekontroliuojamai auga ir dalijasi. Tai savo ruožtu sukelia gretimų audinių naikinimą. 1998 m. japonų patologui Seiichi Hirota pirmą kartą pavyko išsiaiškinti šiuos ryšius, kurie vaidina svarbų vaidmenį gydant. Prieš nustatydamas gydymo būdą, gydantis gydytojas pirmiausia turi nustatyti, kuri mutacija veikia pažeistą geną, atlikdamas mutacijų analizę.
Kaip tiksliai atsiranda šis genetinis pokytis arba kokių rizikos veiksnių reikia vengti, gydytojai dar nėra neabejotinai išsiaiškinę. Tačiau yra pacientų, kuriems virškinimo trakto stromos navikai šeimoje pasitaiko dažniau.
Kokie yra virškinimo trakto stromos naviko simptomai?
Ankstyvose stadijose GIST paprastai sukelia nedaug simptomų, todėl navikas paprastai būna gana didelis, kol yra aptinkamas. Tai, ar navikas sukelia simptomus ir kada, priklauso nuo jo dydžio ir vietos. Jei GIST yra skrandyje arba dvylikapirštėje žarnoje, daugelis pacientų skundžiasi gana nespecifiniais simptomais, tokiais kaip skausmas, pykinimas ir (arba) anemija. Mažakraujystę gali sukelti kraujavimas virškinimo trakte. Jei GIST yra plonojoje žarnoje, žmonės dažnai skundžiasi skausmu, kraujavimu arba vidurių užkietėjimu. Vidurių užkietėjimas ypač dažnas didesnių navikų atveju. Kita vertus, stemplėje esantis virškinamojo trakto stromos navikas gali sukelti rijimo sunkumų.
Dėl šių paprastai gana nespecifinių virškinamojo trakto stromos navikų simptomų mažai tikėtina, kad GIST bus aptiktas anksti. Todėl dažnai auglys diagnozuojamas skubios operacijos metu arba atliekant įprastinę operaciją ar tyrimą. Tačiau šiuolaikinėje patologijoje, naudojant specialų dažiklį, jau galima aptikti GIST ląstelės paviršiuje esantį genetinį defektą. Tačiau tam, kad būtų galima atlikti tokį tyrimą, dažnai pirmiausia reikia įtarti GIST.
Kaip gydomas virškinimo trakto stromos navikas?
Iki 2000 m. virškinamojo trakto stromos navikas paprastai buvo visiškai pašalinamas chirurginiu būdu. Tokį požiūrį iš dalies lėmė tai, kad chemoterapija šiam retam navikui gydyti paprastai būna neveiksminga. Tačiau nuo 2002 m. vaistas imatinibas pradėtas vartoti ir pacientams, kuriems GIST jau yra suformavęs metastazes, gydyti. Jis tiesiogiai veikia genetinį defektą ir turėtų sustabdyti nekontroliuojamą ląstelių dalijimąsi. Šis tikslinis gydymas taikomas labai ilgą laiką ir jo negalima nutraukti, nes priešingu atveju padidėtų ligos aktyvumas. Pacientams, kuriems buvo visiškai pašalintas virškinimo trakto stromos navikas, po operacijos taip pat skiriamas profilaktinis gydymas imatinibu, kad būtų sumažinta ligos atsinaujinimo rizika.
Nuo 2006 m. GIST gydyti galima vartoti dar vieną vaistą - sunitinibą. Veiklioji medžiaga ne tik veikia nekontroliuojamą ląstelių augimą, bet ir įsiterpia į signalines grandines ir taip turėtų sustabdyti vėžinių ląstelių gamybą. Kadangi sunitinibas gali sukelti tam tikrą nepageidaujamą šalutinį poveikį, labai svarbu, kad jį atidžiai stebėtų patyrę gydytojai.
Pacientai, kuriems jau diagnozuotas pažengęs GIST, gali būti gydomi trečiuoju vaistu, vadinamu regorafenibu. Nors šio vaisto Vokietijoje dar nėra, jo galima užsisakyti tarptautinėse vaistinėse.
Kokia tikimybė išgydyti GIST?
Rizika vėl susirgti GIST priklauso ne tik nuo naviko dydžio, bet ir nuo mitozių skaičiaus/50HPF. Gydytojai terminą mitozės vartoja kalbėdami apie ląstelių dalijimosi skaičių. Jas patologas diferencijuoja į 50 regimųjų laukų (HPF), kurie tampa matomi per mikroskopą. HPF suteikia informacijos apie naviko augimo polinkį. Be to, reikia atsižvelgti ir į mutaciją, susijusią su recidyvo rizika.