- Dažnių sistemos
-
Tinklaraštis
- Gerybiniai (nepiktybiniai) navikai
- Piktybinis navikas (piktybinis)
- Polipai
- Cistos
- Virusai
- Bakterijos
- Dermatologija ir dažniai
- Ginekologija ir dažniai
- Ligos ir dažniai
- Neoplazija ir dažnio terapija
- Patogenai ir dažnio terapija
- Ezoterika ir dažnių terapija
- Vandenilio - dažnio terapija
- Temos Elektrosmogas
- KE vaistažolių dienoraštis
- Dažnio terapijos pagrindas
- Biozapper
- Medžiotojas 4025 - Meta Hunter
- Dažnio terapija Austrijoje
- Sveikata apskritai
- Elementų teorija
- Mikoterapija
- Gyvybiškai svarbus laukas
- Alergijos
- Rūgščių ir šarmų pusiausvyra
- Grybelinės ligos
- Buchempfehlungen
- Komplementäre Medizin
- Papildymai
- E-smogas
- Dažniai
- Analizė
- Akademija
Absorbcija dažnio terapijos metu
įsisavinimo menas: gilios įžvalgos apie įsisavinimo pasaulį.
Įsisavinimas
- tai reiškinys, visur esantis mūsų kasdienybėje, net jei mes
ne visada tai suvokiame. Tai procesas, kurio metu medžiagos
įsisavinamos arba sugeriamos medžiagos. Tai galima stebėti
chemijoje, fizikoje, biologijoje, taip pat daugelyje kasdienių
situacijų.
Pradėkime nuo pagrindinio apibrėžimo: absorbcija - tai
atomų, jonų ar molekulių įsiskverbimas į kitą medžiagą. Ši
"kita medžiaga" gali būti kieta medžiaga, skystis arba dujos
. Klasikinis absorbcijos pavyzdys yra vandens skverbimasis į
kempinę. Kempinė sugeria vandenį ir jį sulaiko.
Tačiau absorbcija yra kur kas daugiau nei tik skysčių sugėrimas į
akytas medžiagas. Ji atlieka labai svarbų vaidmenį mus supančiame pasaulyje
ir vyksta mikroskopiniame lygmenyje. Pasinerkime giliau į
šį žavų pasaulį.
Fizikiniai absorbcijos pagrindai
Atomų ir molekulių lygmenyje absorbcija yra absorbuojančios medžiagos
atomų ir molekulių bei absorbuojamos medžiagos
atomų ir molekulių sąveikos rezultatas. Dažnai dalyvauja elektromagnetinės jėgos, pavyzdžiui, van der Valso jėgos arba
vandeniliniai ryšiai. Absorbcijos
procesui gali turėti įtakos įvairūs veiksniai, įskaitant
temperatūrą, slėgį ir absorbuojančios medžiagos pobūdį.
Absorbcijos taikymo sritys
Su absorbcija susiduriame daugelyje kasdienio gyvenimo ir
technologijų sričių. Kai kurios iš jų toliau nagrinėjamos išsamiau.
1. Medicina ir farmakologija
Medicinoje absorbcija atlieka pagrindinį vaidmenį skiriant
vaistus. Kad veiklioji medžiaga visiškai pasireikštų, ji turi būti
įsisavinama, t. y. absorbuojama. Nuo to, kaip
vaistas suformuluotas, priklauso jo absorbcijos greitis, taigi ir
greitis, kuriuo jis gali pradėti veikti.
2. Aplinkos mokslai
Aplinkosaugos moksluose svarbi tema yra teršalų absorbcija įvairiomis
medžiagomis. Pavyzdžiui, dirvožemis ir vanduo gali
absorbuoti tam tikrus teršalus ir taip užkirsti kelią arba sulėtinti jų plitimą aplinkoje
.
3. Techninės programos
Technikoje absorbcijos procesai naudojami dujoms valyti arba
atskirti. Vienas iš tokių pavyzdžių - dujų skruberiai, naudojami pramonėje
teršalams iš išmetamųjų dujų pašalinti.
4. Akustika
Absorbcija svarbi ir akustikos srityje. Medžiagos,
kurios sugeria garsą, naudojamos, pavyzdžiui, siekiant optimizuoti patalpų akustiką ir
sumažinti reverberaciją.
5. Medžiagų mokslas
Medžiagotyros srityje kuriamos absorbuojančios medžiagos,
galinčios sugerti didelius skysčių ar dujų kiekius. Jos
naudojamos, pavyzdžiui, sauskelnėms arba superabsorbentams, naudojamiems
žemės ūkyje.
Absorbcijos mokslas mikroskopiniu lygmeniu
Kad suprastume absorbciją mikroskopiniu lygmeniu, turime pažvelgti į
molekulinius procesus. Kai molekulė absorbuojama,
ji prisitvirtina prie absorbuojančios medžiagos paviršiaus arba įsiskverbia į
jos poras. Taip susidaro ryšys, kuris gali būti fizikinis arba
cheminis.
Fiziorbcija paprastai būna silpnesnė ir grįžtamoji, o molekulės
prisijungia van der Valso jėgomis. Kita vertus, cheminė absorbcija apima stipresnius
ryšius, kai absorbuojanti medžiaga
ir absorbuojama medžiaga dalijasi elektronais.
Absorbcija ir adsorbcija
Svarbu atskirti absorbciją nuo adsorbcijos, nors abu
reiškiniai dažnai minimi tame pačiame kontekste. Adsorbcijos atveju
molekulės tik kaupiasi ant medžiagos paviršiaus, o absorbcijos atveju
molekulės prasiskverbia į medžiagą.
Absorbcijos matavimo būdai
Absorbcijos procesams suprasti ir kiekybiškai įvertinti naudojami įvairūs
technikos metodai. Vienas iš paplitusių metodų yra spektroskopija, kurios metu matuojama šviesos ar kitų rūšių spinduliuotės
absorbcija, kad būtų galima padaryti išvadas
apie absorbuotos medžiagos
koncentraciją ir savybes.
Absorbcija gamtoje
Absorbcija taip pat yra pagrindinis procesas gamtoje. Pavyzdžiui, augalai iš dirvožemio sugeria
vandens ir maistinių medžiagų, taip pat anglies dioksidą iš
oro fotosintezei.
Iššūkiai ir ateities perspektyvos
Nepaisant to, kad turime daug žinių apie absorbciją, vis dar yra daug
iššūkių. Naujų medžiagų, pasižyminčių geresnėmis
absorbcijos savybėmis, kūrimas yra aktuali mokslinių tyrimų tema, labai svarbi
aplinkosaugos technologijoms, medicinai ir daugeliui kitų sričių.
Absorbcija yra įdomi sritis, kuri paliečia daugelį mūsų kasdienio
gyvenimo aspektų. Suprasdami šį procesą, galime rasti inovatyvius esamų
problemų sprendimus ir sukurti naujas technologijas, kurios pagerins mūsų
gyvenimą.
Tikimės, kad šis išsamus žvilgsnis į absorbcijos pasaulį buvo
informatyvus ir paskatino jus domėtis šia įdomia tema.
Absorbcija iš tiesų yra menas, kurį įvaldę ne tik mokslininkai
ir inžinieriai, bet kuris atsiskleidžia nesuskaičiuojamoje daugybėje
mažų mūsų gyvenimo akimirkų.