- Dažnių sistemos
-
Tinklaraštis
- Gerybiniai (nepiktybiniai) navikai
- Piktybinis navikas (piktybinis)
- Polipai
- Cistos
- Virusai
- Bakterijos
- Dermatologija ir dažniai
- Ginekologija ir dažniai
- Ligos ir dažniai
- Neoplazija ir dažnio terapija
- Patogenai ir dažnio terapija
- Ezoterika ir dažnių terapija
- Vandenilio - dažnio terapija
- Temos Elektrosmogas
- KE vaistažolių dienoraštis
- Dažnio terapijos pagrindas
- Biozapper
- Medžiotojas 4025 - Meta Hunter
- Dažnio terapija Austrijoje
- Sveikata apskritai
- Elementų teorija
- Mikoterapija
- Gyvybiškai svarbus laukas
- Alergijos
- Rūgščių ir šarmų pusiausvyra
- Grybelinės ligos
- Buchempfehlungen
- Komplementäre Medizin
- Papildymai
- E-smogas
- Dažniai
- Analizė
- Akademija
Baltosios kraujo ląstelės ir dažninis gydymas
Apibrėžimas:
Baltieji kraujo kūneliai, dar vadinami leukocitais, yra pagrindinė imuninės sistemos sudedamoji dalis. Jie atlieka lemiamą vaidmenį apsisaugant nuo infekcijų ir kovojant su tokiais patogenais kaip bakterijos, virusai, grybeliai ir parazitai.
baltųjų kraujo kūnelių tipai:
Yra keli pagrindiniai leukocitų tipai, kurių kiekvienas atlieka tam tikras funkcijas imuninėje sistemoje:
- Neutrofilai: labiausiai paplitę baltieji kraujo kūneliai, kurie greitai reaguoja į infekcijas ir kovoja su patogenais fagocitozės būdu (prarydami ir sunaikindami).
- Limfocitai: jiems priklauso T-ląstelės, B-ląstelės ir natūraliosios ląstelės žudikės, atsakingos už specifinį imuninį atsaką. T ląstelės naikina infekuotas ląsteles, B ląstelės gamina antikūnus, o natūraliosios žudikės kovoja su navikinėmis ir virusais užkrėstomis ląstelėmis.
- Monocitai: išsivysto į makrofagus ir dendritines ląsteles, kurios fagocituoja patogenus ir aktyvina imuninę sistemą.
- Eozinofilai: kovoja su parazitinėmis infekcijomis ir dalyvauja alerginėse reakcijose.
- Bazofilai: išskiria histaminą ir dalyvauja alerginių reakcijų ir uždegimo procese.
Funkcija:
Baltosios kraujo ląstelės yra labai svarbios imuninei gynybai. Jie atpažįsta ir neutralizuoja patogenus, šalina negyvas ląsteles ir ląstelių liekanas bei padeda audiniams gyti.
Normalios vertės:
Normalus baltųjų kraujo kūnelių skaičius kraujyje yra apie 4 000-11 000 ląstelių viename mikrolitre. Nukrypimai nuo šio intervalo gali rodyti sveikatos sutrikimus.
Su baltaisiais kraujo kūneliais susijusios ligos:
- Leukocitozė: padidėjęs baltųjų kraujo kūnelių skaičius, dažnai reaguojant į infekciją, uždegimą ar stresą.
- Leukopenija: Sumažėjęs baltųjų kraujo kūnelių skaičius, dėl kurio padidėja infekcijos rizika ir kurį gali sukelti tokios būklės kaip kaulų čiulpų sutrikimai ar autoimuninės ligos.
- Leukemija: grupė vėžinių susirgimų, kurie pažeidžia kaulų čiulpus ir kraują ir sukelia nekontroliuojamą nenormalių baltųjų kraujo kūnelių dauginimąsi.
Diagnozė:
Pilnas kraujo tyrimas (CBC) atliekamas siekiant nustatyti įvairių tipų baltųjų kraujo kūnelių skaičių ir pasiskirstymą bei diagnozuoti galimas ligas.
Ką reikia žinoti:
- Baltieji kraujo kūneliai sudaro tik apie 1 % viso kraujo tūrio, tačiau yra labai svarbūs sveikatai palaikyti.
- Jie gali judėti per audinius, kad pasiektų infekcijos židinius, ir bendrauti tarpusavyje, kad užtikrintų koordinuotą imuninį atsaką.
tyrimai:
Atliekant baltųjų kraujo kūnelių mokslinius tyrimus daugiausia dėmesio skiriama jų vaidmeniui imuninėje sistemoje suprasti, naujiems imuninių sutrikimų gydymo būdams kurti ir kraujo vėžio gydymui tobulinti.