- Dažnių sistemos
- NLS sistemos
-
Tinklaraštis
- Gerybiniai (nepiktybiniai) navikai
- Piktybinis navikas (piktybinis)
- Polipai
- Cistos
- Virusai
- Bakterijos
- Dermatologija ir dažniai
- Ginekologija ir dažniai
- Ligos ir dažniai
- Neoplazija ir dažnio terapija
- Patogenai ir dažnio terapija
- Ezoterika ir dažnių terapija
- Vandenilio - dažnio terapija
- Temos Elektrosmogas
- KE vaistažolių dienoraštis
- Dažnio terapijos pagrindas
- Biozapper
- Medžiotojas 4025 - Meta Hunter
- Dažnio terapija Austrijoje
- Sveikata apskritai
- Elementų teorija
- Mikoterapija
- Gyvybiškai svarbus laukas
- Alergijos
- Rūgščių ir šarmų pusiausvyra
- Grybelinės ligos
- Buchempfehlungen
- Komplementäre Medizin
- Papildymai
- E-smogas
- Dažniai
- Analizė
- Akademija
Elektriniai unguriai ir dažnio terapija
Elektriniai unguriai Senovės Egipte ir Romoje, susiję su dažnio terapija
Įvadas
Elektriniai unguriai (Electrophorus electricus), dar vadinami elektriniais unguriais, yra įdomios žuvys, galinčios generuoti elektrinius laukus. Dėl specifinės savybės sukelti elektros smūgius jie tapo antikos laikų susidomėjimo objektais ir galbūt ankstyvosiomis gydymo priemonėmis.
Senovės Egipte
Nors išsamių duomenų apie elektrinių ungurių naudojimą senovės Egipte nėra, istorinis senovės egiptiečių smalsumas gamtos reiškiniams leidžia manyti, kad jie galėjo žinoti apie tokius gyvūnus ir tyrinėti jų unikalius gebėjimus. Senovės egiptiečiai garsėjo medicinos pasiekimais ir gerai išmanė gydymo metodus, kuriuos taikant buvo naudojami gamtos ištekliai.
Senovės Romoje
Geriau dokumentuotas elektrinių ungurių naudojimas gydymo tikslais. Visų pirma I mūsų eros amžiuje romėnų gydytojas Scribonius Largus aprašė elektrinių ungurių naudojimą įvairioms ligoms gydyti. Savo knygoje "Compositiones Medicae" jis minėjo, kad gyvo elektrinio ungurio aplikacija buvo naudojama lėtiniams galvos skausmams, podagrai ir kitiems negalavimams malšinti. Žvelgiant iš šiandienos perspektyvos, tai galima laikyti primityvia elektroterapijos forma.
Dažnio terapija
Nors dažnių terapijos terminas atsirado tik šiais laikais, kai gydomajam poveikiui pasiekti naudojami tam tikri elektriniai dažniai, elektrinių ungurių naudojimą galima laikyti ankstyva elektroterapijos forma. Ši terapijos forma pagrįsta elektros srovių naudojimu biologiniam poveikiui organizme stimuliuoti, o tai savo ruožtu galėtų paskatinti gijimo procesus.
Išvada
Taigi pragmatiškas elektrinių ungurių bioelektrinių srovių naudojimas senovės Egipte ir Romoje yra vienas pirmųjų dokumentuotų žingsnių taikant elektros energiją gydymui. Praktinis jų taikymas, nors ir primityvus, atspindėjo pažangų šių senovės visuomenių medicininį ir mokslinį mąstymą ir neatsitiktinai padėjo pagrindą šiuolaikinėms elektroterapijos procedūroms.