Elektromagnetiniai laukai (EM laukai)


Sinonimai:: EM laukai, elektromagnetinė spinduliuotė (plačiąja prasme)

Apibrėžimas

Elektromagnetiniai laukai (EM laukai) - tai fizikiniai laukai, kuriuos sukuria elektrinių ir magnetinių komponentų sąveika. Jie sklinda kaip elektromagnetinės bangos šviesos greičiu ir veikia įvairiuose dažnių diapazonuose - nuo žemo dažnio kintamosios srovės laukų iki didelės energijos rentgeno spindulių.

Struktūra ir savybės

EM lauką sudaro du sujungti komponentai:

Elektrinis laukas:, kurį sukuria nejudantys arba judantys elektros krūviai
Magnetinį lauką: sukuria judantys krūviai (pvz., srovės srautas)

Šie komponentai yra statmeni vienas kitam ir bangos sklidimo krypčiai. Lauko stipris nurodomas voltais metrui (V/m) arba tesla (T).

Dažnių diapazonai

ULF/ELF: žemesni nei 300 Hz (pvz., elektros tinklo srovė, dažnio terapija)
VLF/LF: 300 Hz - 30 kHz (pvz., terapijos sistemos)
HF/VHF/UHF: 30 MHz - 3 GHz (pvz., mobilusis radijas, mikrobangų krosnelės)
SHF/EHF: > 3 GHz (pvz., WLAN, radarai)

Biologinė reikšmė

EM laukai gali sąveikauti su biologinėmis sistemomis. Žemo ir aukšto dažnio EM laukai naudojami būtent medicinoje, pvz:

Ląstelių funkcijoms stimuliuoti (pvz., PEMF terapija)
Jonų kanalams ir membranų potencialams paveikti
Regeneracijai, kaulų gijimui skatinti ir uždegimui slopinti

Dažnių terapija ir informacinė medicina

Dažnių terapijoje tam tikriems biologiniams procesams stimuliuoti arba moduliuoti naudojami specifiniai dažnių modeliai. Tikslus dažnio, moduliacijos ir lauko stiprumo parinkimas čia vaidina pagrindinį vaidmenį. Informacinėje medicinoje daroma prielaida, kad EM laukai gali specifiškai sąveikauti su biologinėmis valdymo sistemomis.

Taip pat žr

Ląstelių membrana - dažnių terapija - membranos potencialas - PEMF - elektromagnetinės bangos