- Dažnių sistemos
-
Tinklaraštis
- Gerybiniai (nepiktybiniai) navikai
- Piktybinis navikas (piktybinis)
- Polipai
- Cistos
- Virusai
- Bakterijos
- Dermatologija ir dažniai
- Ginekologija ir dažniai
- Ligos ir dažniai
- Neoplazija ir dažnio terapija
- Patogenai ir dažnio terapija
- Ezoterika ir dažnių terapija
- Vandenilio - dažnio terapija
- Temos Elektrosmogas
- KE vaistažolių dienoraštis
- Dažnio terapijos pagrindas
- Biozapper
- Medžiotojas 4025 - Meta Hunter
- Dažnio terapija Austrijoje
- Sveikata apskritai
- Elementų teorija
- Mikoterapija
- Gyvybiškai svarbus laukas
- Alergijos
- Rūgščių ir šarmų pusiausvyra
- Grybelinės ligos
- Buchempfehlungen
- Komplementäre Medizin
- Papildymai
- E-smogas
- Dažniai
- Analizė
- Akademija
Voltasche stulpelis
Voltasche stulpelis
Įvadas
Voltos kolona, dar vadinama Voltacho kolona, yra pirmasis nuolat veikiantis elektros generatorius, kurį 1800 m. išrado italų fizikas Alessandro Volta. Šis išradimas buvo svarbus elektrofizikos ir elektrotechnikos raidos etapas ir padėjo pagrindus šiuolaikinėms baterijoms ir elektros grandinėms.
Pagrindai ir istorija
Alessandro Voltą (1745-1827) įkvėpė Luigi Galvani eksperimentai ir teorijos apie gyvūnų elektrą. Volta paneigė Galvanio hipotezę ir įrodė, kad elektros srovė atsiranda dėl skirtingų metalų sąlyčio. Norėdamas patvirtinti šią teoriją ir sukurti nuolatinį elektros energijos šaltinį, Volta sukūrė Voltos koloną.
Konstrukcija ir veikimo būdas
Voltos koloną sudaro keletas skirtingų metalų diskų, pakaitomis sudėtų vienas ant kito ir atskirtų kartono gabalėliais, išmirkytais druskos tirpale. Paprastai šie metalai yra cinkas ir varis.
Voltos kolonos sudedamosios dalys:
- Metaliniai diskai: Cinko ir vario diskai sudėti pakaitomis.
- Druskos turinti laidioji medžiaga: Tarp jų yra kartono arba audinio diskai, išmirkyti druskos tirpale, kurie tarnauja kaip elektrolitai.
Veikimo principas:
- Įtampos susidarymas: Elektros įtampa susidaro dėl kontakto ir elektrocheminės reakcijos tarp cinko ir vario diskų. Cinkas veikia kaip anodas ir oksiduojasi, išskirdamas elektronus. Varis veikia kaip katodas ir sugeria elektronus.
- Srovės srautas: Dėl susidariusios įtampos, kai abu voltinio stulpelio galai sujungiami laidininku, nuolat teka srovė.
Reikšmė ir poveikis
Volto kolona iš esmės pakeitė supratimą apie elektrą ir sudarė sąlygas daugeliui kitų mokslo ir technikos pasiekimų.
Mokslinis ir praktinis pritaikymas:
- Nuolatinis elektros energijos šaltinis: Volto kolona buvo pirmoji nuolat veikianti baterija ir leido atlikti išsamius elektros energijos eksperimentus.
- Elektros inžinerijos pagrindas: Voltos išradimas padėjo pagrindus šiuolaikinių baterijų ir elektros grandinių kūrimui.
- Įkvėpimas mokslininkams: Volto kolona įkvėpė daugelį vėlesnių mokslininkų ir atradėjų, tarp jų Maiklą Faradėjų ir Humfrį Deivį, atlikti tolesnius tyrimus elektros ir elektromagnetizmo srityje.
Įtaka dažnių terapijai
Nors Volto kolona iš pradžių nebuvo sukurta medicinos tikslais, ji padėjo pagrindus vėlesniam elektros srovių taikymui medicinoje, įskaitant dažnių terapiją. Galimybė užtikrinti pastovų ir kontroliuojamą elektros srovės šaltinį yra labai svarbi šiuolaikinėms medicininėms procedūroms, kurių metu gydymo tikslais naudojami elektriniai arba elektromagnetiniai dažniai.
Dažnių terapijos svarba:
- Nuolatinis elektros energijos šaltinis: Volto kolona leidžia nuolat ir kontroliuojamai tiekti elektros srovę, o tai labai svarbu dažnių terapijai.
- Terapinis pritaikymas: Išvados apie elektros sroves ir jų poveikį gyviems audiniams yra svarbus pagrindas elektroterapijos ir dažnių terapijos plėtrai.
Išvados
Voltos kolona buvo novatoriškas išradimas, iš esmės pakeitęs elektros supratimą ir taikymą. Alessandro Voltos darbas padėjo pagrindus šiuolaikinėms baterijų technologijoms ir elektromedicinos bei dažnių terapijos, kuriose sveikatos gerinimui naudojami elektros ir elektromagnetiniai dažniai, plėtrai. Voltos kolona tebėra svarbus mokslo ir technologijų istorijos etapas ir elektros transformuojančios galios simbolis.